Naujausios
Galvos skausmas – kur dėti pelenus?
Šiemet jau ne kartą rajone degė plastikiniai buitinių atliekų konteineriai. Gaisrų priežastis – į konteinerius supilti dar neatvėsę pelenai. Nors taip elgtis draudžiama, kietu kuru butus šildantys daugiabučių gyventojai kitų talpų jiems supilti neturi.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Konteinerius uždega karšti pelenai
Naujausias toks gaisras kilo centrinėje Pakruojo gatvėje: konteineris buvo užgesintas tik pradėjęs degti. Jis stovi prie dviaukščio, kuriame butus bei privačias įmones šildo patys savininkai. Užgesinus konteinerį, jame rasta pripilta pelenų.
Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Gintaras Jakūbaitis sakė, jog dažniausiai konteineriai prie daugiabučių dega žiemą. Kiek jų iš tikrųjų būna – tikslios informacijos ugniagesiai neturi. Nes kai kada iš komunalininkų jau po įvykių sužino apie rastus visiškai sudegusius konteinerius.
„Individualiose sodybose pastatytiems konteineriams tokie gaisrai negresia. Nes sodybų savininkai pelenus paprastai išpila ant daržų, kaip trašą. Gyvenantieji miesto daugiabučiuose tokios galimybės neturi. Todėl pelenus dažniausiai pila į buitinių atliekų konteinerius. Nors žmonėms atrodo, kad jie gali būti jau nebepavojingi, tačiau uždengtame kibire net beveik parą laikyti pelenai dar gali įžiebti gaisrą“, – sakė G. Jakūbaitis.
Siūloma naudoti kaip trąšą
Pareigūnas priminė, jog pelenus į buitinių atliekų konteinerius pilti draudžia priešgaisrinės saugos taisyklės. Tačiau realybė tokia, kad žmonės neturi kur kitur jų dėti.
Petrašiūnai – gyvenvietė, kurioje dešimtis butų daugiabučiuose patys šildo visi savininkai. Virš keturaukščių stogų kyšo kaminai, aplink pastatus – malkų rietuvės. O pelenai?
Nepanorusi viešumos petrašiūnietė sakė, jog juos neša į šiukšlių konteinerį. Moteris žinojo, kad taip elgtis draudžiama, tačiau tiesiai šviesiai klausė – o kurgi pelenus dėti? Petrašiūnietės nuomone, prašyti iš vežėjų papildomų talpų pelenams – tai greičiausiai prašytis ir papildomų mokesčių.
Kitas petrašiūnietis, Leonas Kačerauskas, patvirtino kaimynės žodžius ir pridūrė, jog taip pat daro dauguma žmonių. Paties L. Kačerausko šeimai šią problemą išspręsti padėjo nuosava žemė.
„Neseniai nusipirkome antrą kolektyvinį sodą. Tai pelenus supilame į maišus ir į sandėliuką. Kai jų susikaupia daugiau – vežame į sodus, barstome – tręšiame dirvą“, – sakė vyras.
Pelenų nepriima ir sąvartynai
Ne vienas rajono gyventojas „Pakruojo kraštui“ prisipažino, jog iš krosnies išsemtus pelenus, jei dar šilti, užlieja vandeniu, supila į maišelius ir išmeta į šiukšlių konteinerį.
Dalis žmonių susikaupusius pelenus išgabena į atliekų surinkimo aikšteles. Jeigu tarp atvežtųjų pasitaiko dar karštų – užsidega ir aikštelėse esantys konteineriai (tokių gaisrų buvo praėjusią žiemą).
G. Jakūbaičio nuomone, butų savininkai arba savininkų bendrijos prie namų galėtų pasirūpinti įrengti metalines ugniai atsparias dėžes. Į jas žmonės ir galėtų pilti pelenus ilgesnį laiką.
O kur dėti pelenus vėliau, kai jų prisikaups didesnis kiekis?
Aplinkosaugininkų teigimu, pelenai – nepavojingos atliekos, tvarkomos pagal specialų reglamentą, nes gali būti iš karto panaudojamos kaip trąša. Taip jas panaudoti ir rekomenduojama. Atliekų tvarkymo taisyklės pelenų neišskiria kaip atskiros atliekų kategorijos. Tačiau berti juos į buitinių šiukšlių konteinerius nerekomenduojama. O nuvežus didesnį pelenų kiekį į sąvartyną – jų nepriims dėl to paties specialaus reglamento.
UAB „Pakruojo komunalininkas“ direktorius Alfonsas Butkevičius nežinojo, kokiai atliekų grupei skirti pelenus, kaip juos šalinti. Dokumentai to nereglamentuoja, o vadovas teigė pats išsamiau šiuo klausimu nesidomėjęs.
KAMINAI: Petrašiūnų daugiabučius iš kitų didelių rajono namų išskiria virš stogų kylantys kaminai.
NAUDOJIMAS: Petrašiūniečio Leono Kačerausko šeima pelenus naudoja tręšti sodams.
Autorės nuotr.