Naujausios
Bet pradėkime apie viską nuo pradžių.
Prieš 2019 metų savivaldybių rinkimus kilo mintis suvienyti daugumą Biržų politinių jėgų ir visuomenininkų bendram darbui vardan gimtojo krašto ir paruošti darbų programą. Nors užduotis buvo pakankamai sudėtinga, rinkiminės kampanijos metu pavyko išvengti didelių ginčų ir dirbti vieningai. Sprendimai buvo priimami komandos, kuri išdiskutuodavo kiekvieną aistras keliantį klausimą už uždarų durų, nekeliant nesutarimų į viešumą. Būtent toks bendro darbo standartas ir veikia maksimaliai efektyviai.
Biržiečiai suteikė Vyto Jarecko koalicijai „VIENINGI BIRŽAI“ neįtikėtinai didelį pasitikėjimo mandatą – net 13 vietų iš 25. Atrodo, tik norėk ir dirbk.
Pirmas nerimo skambutis nuskambėjo iš karto po rinkimų. Liberalų Sąjūdis panoro kurti atskirą frakciją, nors rinkimus laimėjo vieningas sąrašas ir būtų logiška dirbti toliau vienoje komandoje.
Šioje vietoje pritrūko mero V. Jarecko principingumo, kuris turėjo būti vienijančiu faktoriumi ir stabilumo garantu. Jau tada galima buvo suprasti, kad „valstiečių“ ir liberalų sąjunga nebus ilgalaikė būtent dėl vienos partijos politinių ambicijų.
Norint dirbti komandoje, reikia mokėti klausytis ir siekti kompromiso. Bet tuo pačiu metu pažaboti nepamatuotas atskirų narių ambicijas.
Biržuose senai sklido gandai, kad „Saulės“ gimnazijai de jure vadovavo direktorius Dainius Korsakas, o de facto jo žmona ir fizikos mokytoja Astra Korsakienė. Savo patirtį ir principus dirbant mokykloje, naujoji mero pavaduotoja greičiausiai nutarė panaudoti ir Savivaldybėje.
Valdžios koridoriuose nuolat buvo kalbama apie vicemerės išsišokimus ir mėginimus šokdinti Savivaldybės įstaigų vadovus, administracijos skyrių vedėjus, duoti nurodymus visiems, nepaisant subordinacijos ir neinformuojant tiesioginių specialistų vadovų.
Logiška, kad tokioje situacijoje trintis tarp administracijos direktoriaus ir mero pavaduotojos augo. Apie tai ne kartą buvo kalbama mero kabinete, tačiau ir čia pritrūko griežtos rajono vadovo rankos – A. Korsakienės noras valdyti nebuvo pažabotas.
Buvęs karininkas, Savivaldybės administracijos direktorius V. Eidukas šiuo atveju nenuolaidžiavo – prašė laikytis subordinacijos, siūlė pasiskirstyti darbus ir kiekvienam rajono vadovui atsakyti už savo sritį, specialistams duoti aiškias ir tikslias užduotis.
Jei pažvelgsime į naujos valdžios pirmuosius darbo metus, pamatysime, kad vienintelis žmogus, kuris Savivaldybėje iš tikrųjų nuoširdžiai ir daug dirbo, buvo administracijos direktorius Vidas Eidukas.
Biržiečiai pastebėjo, kad į darbą jis ateina dar prieš septynias, o vakare Savivaldybę palieka paskutinis. Ko nepasakysi apie mero pavaduotoją, kurios realių darbų nėra matyti. Išskyrus „popsinimąsi“ rajono žiniasklaidoje ištisus metus .
Kai kurie „Saulės“ gimnazijos mokytojai puikiai žino, ką reiškia A. Korsakienei pasakyti „Ne“ arba išreikšti savo nuomonę. Kalbama, kad neįtikę direktoriaus žmonai pedagogai greitai buvo pastatomi į vietą. Logiška, kad savivaldybėje mero pavaduotoja veikė tais pačiais metodais. Matyt, buvo pradėta nuo kolegų iš liberalų frakcijos bei mero „apdirbimo“.
Kasdien rajono vadovui ir liberalams buvo „kalama“ informacija, kad administracijos direktorius nesusitvarko su pareigomis, kad projektai „vėluoja“ dėl jo kaltės. Po to pereita prie viešos V. Eiduko kritikos rajono laikraščiuose.
Ypač tai išryškėjo karantino metu, kai administracijos direktoriui teko imtis iniciatyvos bei, kaip ekstremalių situacijų komisijos pirmininkui, viešinti informaciją apie situaciją rajone. Nesvarbu, kad Lietuvos merai ir administracijos direktoriai tokią informaciją platino socialiniuose tinkluose iš asmeninių paskyrų. Juk būtent tokiu būdu informacija iš pirmų lūpų geriausiai ir greičiausiai pasiekia rajono gyventojus. Pasirodo, kad tik Biržų rajone to daryti nevalia.
Man paskambinus ir A. Korsakienei pasakius, kad nereikėtų savo komandos narių kritikuoti viešai, o nesutarimus būtina spręsti už uždarų durų, mero pavaduotoja buvo labai nepatenkinta.
Kai savo pastebėjimus išsakiau kitiems liberalų frakcijos nariams, gavau keistą A. Korsakienės žinutę: “Sveiki, kilo klausimas: ar protingas žmogus įsitrauks į žaidimą, žinodamas, kad jį pralaimės?“
Tai buvo panašu į grasinimą susidoroti už išsakomą savo nuomonę ir kitokią nei jos poziciją. Kadangi nedirbu nei Savivaldybėje, nei jos įstaigose, tokie mero pavaduotojos žodžiai tiesiog prajuokino ir tuo pačiu metu nuliūdino. Tapo aišku, kad vicemerė paskelbė Administracijos direktoriui tikrą karą.
Tai patvirtino ir tolesni A. Korsakienės veiksmai. Prieš Biržų rajono tarybos posėdį, kuriame buvo tvirtinama administracijos direktoriaus ataskaita, ji organizavo liberalų frakcijos pasitarimą. Pasakiusi A. Vaitkevičiui, A. Remeikai ir M. Visockui, kad administracijos direktorius pakviestas į liberalų posėdį, ji V. Eidukui net nemanė skambinti. Tiesiog perdavė merui V. Jareckui, kad „būtų gerai, jog administracijos direktorius dalyvautų liberalų susitikime“.
Šioje situacijoje – svarbūs keli momentai. Pirmiausia, A. Korsakienė žinojo, kad tą pirmadienį V. Eidukas atostogavo. Antra vertus, jei nori žmogų pasikviesti į susitikimą, privalai jam paskambinti ar parašyti tiesiogiai be tarpininkų. Ji to nepadarė. Matyt vicemerė siekė kito tikslo – kad administracijos direktorius nepasirodytų liberalų frakcijoje ir tuo pačiu parodytų nepagarbą koalicijos partneriams?
Planas chuliganas pavyko. Supykę liberalų vyrai, pritarė mero pavaduotojos pasiūlymui netvirtinti V. Eiduko ataskaitos.
Kitą dieną liberalai atsisakė dalyvauti valdančiosios koalicijos pasitarime, kuris vyksta prieš kiekvieną Tarybos posėdį. Atkreipsiu dėmesį į dar vieną dalyką – pastaruoju metu visus liberalų frakcijos pasiūlymus teikia ne jos vadovas Arūnas Remeika, o būtent A. Korsakienė, nors ji net nėra Liberalų Sąjūdžio partijos narė.
Beje, jos parašytą tekstą, kritikuojantį administracijos direktorių už neva nepadarytus darbus, Tarybos posėdžio metu skaitė Arūnas Remeika. Tai nesunku suprasti, nes transliacijos metu matėsi, jog liberalas tekstą skaito iš lapelio. Jame minimi faktai apie Savivaldybės sistemą „Avilys“ yra prieinami tik Savivaldybės vadovams ir darbuotojams.
Po partnerių akibrokšto balsavime dėl administracijos direktoriaus ataskaitos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos Biržų skyriaus vadovas Audrys Šimas ir frakcijos Biržų taryboje pirmininkas Tomas Četvergas susitiko su liberalų frakcijos nariais A. Remeika ir A. Vaitkevičiumi.
Pokalbio metu liberalai pabrėžė, kad balsavimas prieš direktoriaus ataskaitą buvo nukreiptas ne prieš V. Eiduką asmeniškai, o prieš „valstiečius“, kurie „nevieningai balsuoja mokyklų tinklo pertvarkos klausime“. Kaip žinia, skandalingo kaimo mokyklų optimizacijos plano, sukėlusio didelį bendruomenių nepasitenkinimą, autorė – mero pavaduotoja A. Korsakienė.
Biržų rajono mero V. Jarecko paskelbtas straipsnis rajono spaudoje, kad koalicija susitarė ir tęs darbus atrodo keistai, kai eilinio Tarybos posėdžio metu liberalai pateikė protokolinį sprendimą, kuris nebuvo aptartas su koalicijos partneriais „valstiečiais“. Jame mėginama faktiškai įvesti tiesioginį valdymą administracijos direktoriui. Protokolinį sprendimą teikė A. Korsakienė. Tai dar kartą įrodo, kad ji dėl asmeninių ambicijų mėgina pažaboti nepaklusnų kariškį.
Liberalų veiksmai aiškiai parodo, kad jie nenori dirbti komandoje su „valstiečiais“. Kitaip visus svarbius klausimus pirmiausia apsvarstytų su partneriais už uždarų durų ir nekeltų į viešumą. Jei partneriai netinkami, būtų logiška išeiti iš koalicijos ir atsisakyti vicemero posto. Tačiau ir to nedaroma. Vadinasi, esmė – vieno žmogaus asmeninės ambicijos.
Neaiški Biržų rajono mero V. Jarecko pozicija. Pagal politinę logiką jis turėtų mūru stoti už savo komandos narį, kadangi jie bendrai atsakingi už tai, kaip dirba Savivaldybė. Turbūt norėdamas įtikti visiems, rajono vadovas pasiruošęs aukoti savo kolegą. Tačiau šiandien A. Korsakienei netiko V. Eidukas, rytoj netiks kitas „valstiečių“ ar kitos partijos deleguotas administracijos direktorius.
Problema tikrai ne V. Eiduko personalija. V. Eidukas daugelio biržiečių nuomone – vienas geriausių administracijos direktorių per pastaruosius 10 metų. „ Šis žmogus nuoširdžiai ir daug dirba dėl biržiečių gerovės. Jam vieninteliam rūpi paprastų žmonių problemos“, – rašo Biržų rajono gyventojai socialiniuose tinkluose, kur dėkoja jam už ištvermę.
Beje, per trumpą laiką Biržų rajono savivaldybės administracija parengė ir įgyvendina net 36 projektus.
Yra dar vienas aspektas, kuris galbūt verčia A. Korsakienę veikti drastiškai. Grįžtant iš Kazachstano ir Lietuvos regionų ekonomikos forumo Almatoje, Stambulo oro uoste A. Korsakienė tiesiai manęs paklausė, ar esu kam nors įsipareigojęs dirbti 2020 metų Seimo rinkimuose ir ar yra galimybė pirkti mano paslaugas. Aš atsakiau, kad neketinu organizuoti nė vieno kandidato rinkiminės kampanijos. Iš jos žodžių galima buvo suprasti, kad mero pavaduotoja ruošiasi kandidatuoti į Seimą.
Todėl visas šitas liberalų šou gali būti tiesiog rinkiminės kampanijos dalis. Nors pastaruoju metu po gausios mokyklų tinklo optimizacijos projekto kritikos socialiniuose tinkluose pasigirdo kalbų, kad vicemerė persigalvojo ir dėl Seimo nario kėdės nekovos. Kaip bus iš tikrųjų, parodys laikas.
