Tiesiai šviesiai – įspūdžiai iš politinių debatų

Į konservatorių organizuojamus debatus atėjo ir kitų partijų atstovų.
Norėjosi komentarą pavadinti „Trumpai drūtai – įspūdžiai iš politinių debatų“, tačiau berašydamas apie politiką pats tampi kaip politikas – niekad trumpai neišeina. Taigi, nuo pradžių. Konservatoriai suorganizavo debatus su kandidatais į Seimą. Nuėjome. Buvo gana įdomu, kiek į vienos partijos rengiamus debatus ateis iš kitų partijų ir kaip pavyks išlaikyti objektyvumą. Debatų moderatorius – žurnalistas, TS-LKD iškeltas Seimo narys Andrius Navickas teigė, kad debatų tikslas ne pešdinti, tačiau išryškinti kandidatų skirtumus.

Reziumė – pavyko suorganizuoti visai kultūringus debatus, tačiau – žanro klasika – pabaigoje kėdėje muisčiausi ne aš viena. Išeiti niekas netrukdė, bet kažkaip nepatogu. Užtruko pora valandų, tačiau turinys būtų puikiausiai sutilpęs į perpus trumpesnį laiką. A. Navickas perspėjo: „Negalvokite, kad jei ilgiau šnekėsite, apie jus rinkėjai pradės galvoti geriau. Kartais gali būti ir atvirkščiai.“ Tačiau kai kas vis tiek taip galvojo. Vedėjas laviravo gan sumaniai, nenutraukinėjo kitapartiečių. Kandidatai buvo gana santūrūs, netgi trūko aštresnio kalbėjimo.

Debatuose dominavo V. Valkiūnas. Šis politikas ir juokino savo replikomis, kurių žino visi Biržai, ir virkdė (ilgindamas debatų laiką netrumpais pasisakymais). Kam Seimas primena teatrą, tam sugebėjimas pravirkdyti ir prajuokinti žiūrovą tuo pačiu metu atrodys tikrai naudinga savybė. Paklaustas apie rinkiminę programą V. Valkiūnas buvo lakoniškas: jo rinkiminėje programoje atsispindi visi Lietuvos egzistenciniai klausimai.

Be šio kandidato debatuose dalyvavo Audronė Bukauskienė (Centro partija-tautininkai), Alė Pocienė (Darbo partija), Matas Maldeikis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai).

Tai kaip gi pasirodė atvykėlis kandidatas Matas Maldeikis? Na, apie Biržų kraštą tikrai mokėsi, bet per egzaminą susikirto. „Biržiečių žodžio“ atstovas Kęstutis Isakas pateikė prašymą išvardinti 10 Biržų rajono miestelių. Negalėjo… Biržai šiam kandidatui vieta politiniams raumenims auginti: aišku, kad nepraeis, bet sudalyvaus rinkimų kampanijoj, įgis patirties.

A. Bukauskienei pasirodė užgaulus M. Maldeikio komentaras, kad Biržuose galimybė mirti vaikui kelis kartus didesnė nei Vilniuje ar Kaune. Netaiklus viešųjų ryšių manevras turint omenyje, kad miesteliai mėgsta kritikuoti patys save, bet tai girdėti iš atvykėlių miestiečių – nelabai.

A. Bukauskienė savo prisistatymą pradėjo nusilenkdama medikams. Ji yra medikė ir dirba Biržų poliklinikoje. Pabandė pati būti egzaminatore: salėje esančių tarybos narių paklausė, kas įneša daugiausiai mokesčių į savivaldybės biudžetą. Visi tylėjo, tad TS-LKD tarybos narė Irutė Varzienė išgelbėjo klasę ir atsakė, kad verslininkai. Tuomet A. Bukauskienė pataisė: ne, pasirodo Biržų medicinos įstaigos. Čia vėl prisireikė egzaminatoriaus K. Isako, kuris pacitavęs konkrečių metų duomenis įvardijo, kad vis tik tai verslas.

Darbietės A. Pocienės prioritetai – investicinė aplinka ir regioninė politika. Turėtų būti teikiami tiksliniai kreditai verslininkams, grąža – iš pelno. Taip pat užsiminė apie korupcijos mažinimą ir teisėsaugos problemas. Anot jos geriausias premjeras šaliai būtų Viktoras Uspaskichas.

Kandidatai šiek tiek pasiginčijo dėl to, ar verta Biržams prioritetu laikyti turizmą. „Biržai turi būti kaip saldainis“, – teigė V. Valkiūnas. Tačiau ši idėja gerai skambėjo ne visiems, pasigirdo klausimas, o kaip gyventi paprastiems žmonėms, kurie su turizmu nieko bendro neturi? Kurie pinigus nori ne saldainiams mėtyti, o duoną kasdieninę uždirbt turi?

Dar vienas klausimas iš salės – su kuo politikai jungtųsi į koaliciją. A. Pocienė atsakė, kad su tais, kurie pritaria Darbo partijos programai, V. Valkiūnas – su visais, kurie racionalūs: „Dirbau su konservatoriais, Darbo partija, socialdemokratais… sunkiau su liberalais, nes jiems valstybės nereikia, jie anarchistai, atsitiktinai pakliūna į Seimą.“ Čia pat buvo iškeltas klausimas, kaip juo pasitikėti, kad bėgiojo iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją. V. Valkiūnas kaip visada nepasimetė: „Aš niekur nebėgau. Aš stovėjau vietoj. Keitėsi tik frakcijų pavadinimai.“

Naujesnė mintis, kurią teko išgirsti per šiuos debatus: Seimo nario nereikia vertinti pagal tai, kiek jis išmušė Biržams. I. Varzienės nuomone, toks mąstymas yra pasenęs ir jo reikia atsisakyti. Esą jau daug metų renkam savus ir kas iš to? Jei globosime tik savus, niekur nenueisim.

Negali nepritarti kandidatų minčiai, kad išgelbėti regioną gali sisteminis požiūris į problemas – reikia spręsti, kas jas sukelia, o ne tik įsisavinti lėšas, kurios panaudojamos taip, kad neatneša realios naudos. Bet tai ir taip visi žino, o kas atsakys, kokie konkrečiai regioninės politikos mechanizmai turėtų būti keičiami ir kaip tai padaryti? Apie tai kalbos nebuvo.

Tai tiek žinių, iš ilgai trukusių debatų.