Po gražios Biržų šventės jau nesinori burbuliuoti

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Bū­na, jog ret­kar­čiais pa­bur­bu­liuo­ja­me, jog val­džia per ma­žai dėl mū­sų ge­ro­vės sten­gia­si. Tai koks ren­gi­nys ne pa­gal mū­sų no­rus. Tai koks gi­mi­nai­tis gat­vės as­fal­to duo­bė­je pa­dan­gą su­ga­di­no... Tai vėl kas nors ne taip. Ir ste­buk­las! Po Bir­žų mies­to šven­tės nuo­tai­ka vi­siems tu­rė­jo pa­si­tai­sy­ti. Juk bu­vo spė­ta duo­bes Kęs­tu­čio gat­vė­je už­lo­py­ti. Net ša­li­gat­vio ply­te­lių klo­jė­jai per vie­ną die­ną į prie­kį dau­giau nei per anks­tes­nę sa­vai­tę pa­si­stū­mė­jo. Net pa­sau­li­nio il­gio til­tas per Šir­vė­ną bu­vo ati­da­ry­tas...
Saulius Petreikis

O ren­gi­nių ga­vo­me tiek, jog no­rint vi­suo­se da­ly­vau­ti, rei­kė­jo į ke­lias da­lis per­si­plėš­ti.

Pa­si­žiū­ri­me, ko šven­tė­je bu­vo, ką spė­jom pa­ma­ty­ti. Bu­vo ir ofi­cia­lių ren­gi­nių, bu­vo ir gra­žių pi­lie­čių pa­si­ro­dy­mų. Vis­ko nei ap­ra­šy­si, nei pa­ro­dy­si. Štai bir­žie­tė dai­li­nin­kė Dai­va taip pa­puo­šė į pi­lį ve­dan­čius laip­tus, jog nuo­dė­mė ne­nuei­ti jų pa­si­žiū­rė­ti, jais į di­din­gą Rad­vi­lų pi­lį už­kop­ti.

Renginiai muziejuje

O į pi­lį per tris die­nas te­ko ei­ti ne kar­tą. Kai kas su gi­du Jus­ti­nu net du kar­tus tuo pa­čiu ke­liu ėjo Bir­žų at­ras­ti, ko­pė į pi­lį ... Pi­ly­je bu­vo Mag­de­bur­go 430-ųjų me­ti­nių mi­nė­ji­mas. Klau­sė­mės poe­to Alio Bal­bie­riaus ei­lių. Pi­lies kie­me dai­na­vo­me su mū­sų ro­ko gru­pės "Mu­zi­kos lai­kas" mu­zi­kan­tais. Mu­zie­ju­je bu­vo ati­da­ry­ta dai­li­nin­ko Kęs­tu­čio Pet­ro Ra­mo­no dai­lės kū­ri­nių pa­ro­da. Pi­lies ar­ka­do­je mu­zi­ka­liai pri­sta­ty­ta Jus­ti­nos Grumš­ly­tės-Braz­džio­nis kny­ga "Nė­jus ir Ama­dė­jus". Įvy­ko bir­žie­tiš­ko die­no­raš­čio kon­kur­so "Die­no­raš­čė" bai­gia­ma­sis ren­gi­nys. Ir vyš­nai­tė ant tor­to! Tre­čią šven­tės die­ną pi­lies kie­me su drau­gais kon­cer­ta­vo Sau­lius Pet­rei­kis! Tu­rė­jo­me pro­gą pa­si­klaus­ti nuo­sta­bios mu­zi­kos. Už tai tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi Gin­ta­rui, pa­kvie­tu­siam pa­sau­li­nio ly­gio mu­zi­kan­tus. Jų pa­si­klau­sy­ti at­va­žia­vo žmo­nės net iš ki­tų mies­tų. Vie­na bir­žie­tė, po kon­cer­to sa­kė, abe­jo­ju­si ei­ti į kon­cer­tą, nes jau bu­vo pa­var­gu­si nuo šven­tės ren­gi­nių. Atė­jo. Bu­vo su­ža­vė­ta. Ta­po Sau­liaus Pet­rei­kio fa­ne. Da­bar va­žiuos iš pa­skos, kur tik šie mu­zi­kan­tai kon­cer­tuos. Po kon­cer­to žmo­nės pir­ko Sau­liaus Pet­rei­kio mu­zi­kos dis­kus, glė­bes­čia­vo­si ir fo­tog­ra­fa­vo­si su mu­zi­kan­tais... Kas ne­bu­vo kon­cer­te, ga­li su šiais nuo­sta­biais mu­zi­kan­tais su­si­pa­žin­ti in­ter­ne­te. Yra ge­ros ko­ky­bės lais­vai žiū­ri­mas kon­cer­to vaiz­do įra­šas. Nuo­ro­da: Sau­lius Pet­rei­kis "Pa­sau­lis svei­ki­na Lie­tu­vą" (https://www.you­tu­be.com/watch?v=n5WjRJJDtcA).

Kas dar bu­vo

Pra­dė­jo­me nuo pi­lies, nes jo­je Bir­žų pra­džių pra­džia, bir­žie­čių di­dy­bės dva­sia. Iš tik­rų­jų šven­čių die­no­mis vi­sas Bir­žų mies­tas bu­vo pil­nas gy­vy­bės ir ren­gi­nių. J. Ja­no­nio aikš­tė­je šur­mu­lia­vo (koks nu­val­kio­tas žo­dis!) mu­gė. Ta­čiau mu­gė bu­vo kaip nie­ka­da švie­žia. Mat pre­ky­bi­nin­kų gre­tas pa­pil­dė iš­ra­din­gi kai­mo bend­ruo­me­nių, par­ti­jų kie­me­liai...Prie Bir­žų kul­tū­ros cent­ro su mū­sų ar­tis­tais bu­vo ga­li­ma pa­si­žmo­nė­ti Tet­ra­tur­gy­je. Kas ne­no­rė­jo nei žmo­nė­tis, nei pirk­ti-par­duo­ti, ga­lė­jo bėg­ti "Bir­žų duo­nos ki­lo­met­rus"... Bu­vo daug mu­zi­kos, ir ki­to­kių links­my­bių. Žiū­rė­jo­me mo­to­ri­zuo­tos iš­skir­ti­nės tech­ni­kos ko­lo­nos va­žia­vi­mą. Ma­tė­me val­džios bei Bir­žų žmo­nių iš­kil­min­gą žy­gia­vi­mą Vy­tau­to gat­ve. Mus su šven­te svei­ki­no, il­gais svei­ki­ni­mais ne­var­gi­no Bir­žų me­ras, Sei­mo na­riai, kai­my­ni­nių vals­ty­bių ir mies­tų at­sto­vai. Lin­kė­jo ge­ro­vės, kvie­tė švęs­ti... Ir šven­tėm. Ma­ži ir di­de­li. Su mu­zi­ko­mis, šo­kiais, fe­jer­ver­kais... Be­lie­ka pa­dė­ko­ti šven­tės or­ga­ni­za­to­riams. Jei­gu mes nuo ko­jų nu­si­va­rė­me iš vie­no mies­to ga­lo į ki­tą lais­ty­da­mi, tai kaip jų ko­jos at­lai­kė. Jei­gu kam nors šį kar­tą kas nors ne­pa­ti­ko, ta­da: jau vi­sai! Lie­ka pa­tar­ti: bus šven­tė ir ki­tais me­tais. Im­kit ir pa­da­ry­ki­te ge­riau! Ir vi­siems bus ge­riau! Juk tik nuo mū­sų vi­sas ge­ru­mas ir pri­klau­so.