Naujausios
MINTYS SUKURIA RYŠĮ, LIGAS GYDO
Žmonių galvosenos specialistai tvirtina, kad mūsų mintys – materialios. Iš tiesų, ne vienam iš mūsų yra buvę, jog sumanius kam nors paskambinti, po akimirkos suskamba telefonas ir tas žmogus pats paskambina. Panašu, kad mūsų mintys lekia iš galvų, kaip signalai iš mobiliojo ryšio antenų.
- Man tokie dalykai, kai taip atsitinka, patinka. Tada ne man reikia mokėti už ryšio paslaugas. Tik retai taip pasiseka, – pasakė bičiulis Stasys. Ir paaiškino: – Kai paskambinu, dažniausiai pažįstami tvirtina, kad ruošėsi man paskambinti, o aš ėmiau ir pats paskambinau. Matyt, mano minčių jėgainė telefono dalykuose veikia ne mano naudai.
Pastebėta, kad mintimis galima net ligą įveikti. Juk žinomas placebo efektas, kai ligoniui vietoj vaistų duodama maisto papildų tabletė. Žmogus nusiteikia, kad ta tabletė veikia ligą, ir stebuklingai pasveiksta.
- Vadinasi, savo gyvenimus susikuriame ir valdome mintimis, – sutiko bičiulis. Jo nuomone, svarbiausia išmokti mintis reikalinga kryptimi pasukti. O tai nėra toks paprastas dalykas.
Ar paprasta, ar ne, bet žmogus juk iš tikrųjų tampa tokiu, kokiu save nori matyti.
PAKRIKUSIOS MINTYS JAUKIA PASAULĮ
Niekas nevyksta be mūsų valios. Pirmiausia šauna į galvą mintis. Pagalvojame. Tada ką nors darome. Pasielgiame. Iš poelgių atsiranda įpročiai. Iš įpročių, kaip tame sparnuotame posakyje apie kalvį, nusikalame likimą ar tapatybę.
Tad kažkokių stebuklų kaip ir nėra. Tačiau žmonių gyvenimų specialistai sako, kad mes dažnai nemokame teisingai galvoti. Ypač šių dienų sujauktame pasaulyje į galvas lenda prieštaringos mintys. Ir pradedame elgtis taip, kad nei kiti mūsų, nei mes kitų poelgių nesuprantame.
- Nors garbiname demokratiją, bet ir demokratinėse valstybėse į valdžią vis dažniau prasibrauna vienvaldžiai žmonės. Ir nuo jų poelgių priklauso kone viso pasaulio likimas, – į politinius svarstymus leidosi Stasys. Ir plėtojo mintį: – Taip atsitinka todėl, kad balsuotojai pakrikę. Nebežino, ką išrinkti. Ir valdžią suteikia valdingesniems, kad jie už visus galvotų. Tačiau tie išrinktieji, atsidūrę valdžioje, pasimeta. Nelabai žino, ką su gauta valdžia veikti. Juk per rinkimų kampaniją makaronus kabino. Apie tikrus darbus negalvojo.
Vadinasi, dėl mūsų nusiteikimo, blaškymosi nėra pasaulyje žmoniškos tvarkos.
TRŪKSTA PROTINGŲ PAVYZDŽIŲ
Su bičiuliu Stasiu sutarėme, kad mūsų galvose daug skersvėjų. Nors nuolat siekiame mokslo aukštumų. Sukūrėme pagalbininką – dirbtinį intelektą. Tik dar netapome brandžiais sutvėrimais.
- Sektinais pavyzdžiais mūsų pažiūroms galėtų būti politikai ar politinės partijos. Tačiau taip nėra, – pastebėjo Stasys. Jo manymu, politikai, kaip į uodegą įkirptos avys, laksto iš vienos partijos į kitą. O partijos tiek per rinkimus, tiek pro rinkimų mosuoja vis kitokiomis vėliavomis. Nesuprasi: kur kairė, kur dešinė, o kur – visiška paraštė.
Susigriebėme, kad nelabai dera šventinėmis dienomis politikuoti. Tad iš politinių aukštybių pasukome prie kasdieniškesnių dalykų. Kaip vieną ar kitą svajonę įgyvendinti.
SUMANYMAS PASISTATYTI NAMĄ
Yra patarimas, kad žmogui reikia pasistatyti namą. Kad turėtų kur įsikurti. Šeimą sukurti. Vaikus auginti. Laimingai, be komunalinių mokesčių, kaip pasakoje, gyventi.
Žinovai pataria: kad ant pamatų iškiltų savas namas, negalima svajoti tuščiai. Reikia tą namą nusipiešti. Kuo gražiau ir aiškiau. Kad būtų aišku, iš ko bus namo sienos. Kuo bus dengtas stogas. Reikia žinoti, kokio dydžio bus namas. Kiek jame bus kambarių, langų, durų... Ir pasidomėti, kiek toks namas kainuos. Tada pasvarstyti: iš kur trauksi pinigų? Viską apsvarsčius, liks tik numatyti įkurtuvių svajonių name datą.
- Ir tas tavo svajonių namas sugrius, kaip kortų namelis, – nusijuokė Stasys. Ir paaiškino, kad anądien vienas ūkininkas per radiją pasakojo atsisakęs savo žemėje pasistatyti dar vieną karvidę. Mat sužinojo, jog statybos leidimo reikalai valdžios įstaigose užtruks mažiausiai dvejus metus. Tad karvidės nestatys, nes žmogus negali žinoti, kas bus po dvejų metų. Juk nenupieši: nei po kiek pieną pirks, nei kiek plytos kainuos...
Prisiminėme, kad mūsų išrinktoji nauja valdžia žadėjo visokias perteklines kliūtis išrauti. Su šaknims, kad jos niekada neatsigautų.
Pasvajojome, kad taip ir bus. Juk dabar – palankiausias metas svajonėms. Juk ir pinigų daugiau turėsime. Nežiūrint į tai, kad kuo jų daugėja, tuo labiau jie nuvertėja.
REIKIA PINIGŲ? BUS!
Visi nori daugiau pinigų. Mat už pinigus galima daug ką nusipirkti. Kai ką nuveikti. Tačiau vien norėti daugiau pinigų neužtenka. Mūsų minėti svajonių išsipildymo žinovai pataria: reikia aiškiai pasakyti: kiek pinigų reikia ir per kokį laiką. Tada svajonė praturtėti gali išsipildyti.
- Pavyzdžiui, aš noriu, kad valdžia man nuo ateinančių metų pradėtų kas mėnesį mokėti 1000 eurų pensiją. Ir ką?! Netikiu, kad tokia svajonė išsipildys, – pastebėjo bičiulis Stasys. Ir aiškino: – Jau pranešta, kad nuo kitų metų pensijos augs 12 nuošimčių. Vidutiniškai! Man žiauriai nepatinka žodis vidutiniškai. Juk sudeda visų pensijas ir padalina iš pensininkų skaičiaus. Tik, kai gausiu tą, padidintą pensiją, pamatysiu, kiek ji iš tikrųjų padidėjo.
Sutarėme, kad pensininkams svajonės apie pinigus atsimuša į valdiškas lubas. Nebent gali pasisekti loterijoje.
- Girdėjau, kad žmonės net milijonus išlošia. Tačiau girdėjau, kad milijonus ir pralošia, – nusijuokė Stasys. Ir pridėjo: – Juk nuo lošimų, kaip ir nuo degtinės, gali atsirasti priklausomybė. Aš irgi kartais neatsispiriu ir prekybos centre prie kasos loterijos bilietą nusiperku. Nuo kitų metų pradžios parduotuvėse uždengs cigaretes, kad pirkėjai jų nematytų. Gal ir loterijos bilietus galėtų po prekystaliais paslėpti, kad manęs negundytų? Sutaupyčiau per mėnesį keliolika eurų.
APIBENDRINIMAS
Tad palinkėjome, kad būtume sveiki be vaistų. Sėkmingai eitume savu keliu. Būtume laimingi savuose namuose. Turėtume daugiau pinigų, nors laimė ne juose. Linkime ir kitų, slapčiausių svajonių išsipildymo. Žinome, kad ne viskas gerai klosis. Bus ne tik laimėjimų, bet ir pralaimėjimų. Toks gyvenimas. Savas. Tad nėra kam dėl jo nei pasiskųsti, nei ką nors apkaltinti. O kaip kitaip?! Tik mylėdamas save gali būti laimingas. Savanaudiška? Gal. Tačiau kiekvieno žmogaus meilė šildo net tik greta, bet ir jūrų marių esančiųjų širdis. Šventa tiesa, kad meilė gali išgelbėti šį pasaulį. O tas pasaulis juk prasideda ir baigiasi kiekviename iš mūsų.