Laukiant, kada varpai paskelbs gerą žinią

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Prasidėjo Didžioji savaitė. Ji dar vadinama Velykine. Dar vadinama Tyliąja ir Laukimo. Pastarieji du pavadinimai, kaip niekada, tinka šiemetėms nuotaikoms. Esame tylūs. Laukiame, kad apvirtęs pasaulis vėl atsistotų ant kojų.

***

Pasak papročių žinovo, etnologo Liberto Klimkos, savaitė prieš Velykas būdavo nuspalvinta ypatinga ruoša. Juk reikės vaišių, bus šventiniai sambūriai. Šiemet ruoša kuklesnė. Kai kas gal net kiaušinių nedažys, juk nebus kaip kitiems margučių parodyti, jais pasigirti. Nepamirškime, kad yra internetas, kuriame kiaušinių dažymo ir marginimo menu galima visam pasauliui pasigirti. Tad neverta nosies nukabinti.

***

Verta prisiminti, kad Didžiosios savaitės metu negalima bartis, ginčytis, pyktis, kam nors ko nors pavydėti. Negalima ir ką nors skolintis arba kitam skolinti – laimė išeisianti iš namų…Beveik dėl visų šių dalykų jaučiamės puikiai. Galima sakyti, kad išvijome iš širdies net pavydą. Tiek milijonieriai, tiek karaliai ar ministrai – visi šiandien prieš bendrą nelaimę esame lygūs. Nublanko turtai, rangai – nėra reikalo jų pavydėti. Suprantame, jog kol kas nereikia pulti nei skolinti, nei skolintinis, juk ne piniguose laimė. Juk daugelyje iš mūsų smarkiai priblėsusi ir susigūžusi verslumo dvasia. Jeigu yra kišenėje koks atliekamas pinigėlis, jį geriau kokiam kilniam reikalui paaukoti. Gal pasijusime kokią nedidelę nuodėmę taip išpirkę.

***

Šios savaitės Didysis ketvirtadienis vadinamas švariuoju ir žaliuoju. Patariama namus išvalyti, išplauti, išvėdinti. Panašu, kad daugelio iš mūsų namai dar prieš Didžiąją savaitę sulaukė šluotos. Tad galima ankstų ketvirtadienio rytą patyliukais nueiti iki upelio ar šaltinėlio. Ir nusiprausti tekančiu vandenėliu. Sakoma, kad taip galima gerą sveikatą užsitikrinti visiems metams. Ką gali žinoti?! Nepabandysi, nesužinosi!

***

Didįjį Penktadienį pasninkausime, nes laikas nustoti naikinti maisto atsargas šaldytuve. Didįjį Šeštadienį minėsime Viešpaties kapo tylą, paslaptingą perėjimą iš mirties į prisikėlimą. O Velykų sekmadienio rytą, net toli būdami nuo tuščių bažnyčių, turėtume išgirsti džiugius prisikėlimo varpus. Labai reikia, kad jie mums gerą žinią praneštų, nes blogos žinios mus visus jau užkniso.