Naujausios
Politikų reitingai pramušė dugną?
Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio mėnesį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad net 77 procentai Lietuvos gyventojų nepalankiai vertina ekonomikos ir inovacijų ministrę, vieną Laisvės partijų lyderių Aušrinę Armonaitę. Neigiamas konservatorių deleguotos premjerės Ingridos Šimonytės reitingas – nepalankiai į jos veiklą žiūri 62 procentai lietuvių. Užsienio reikalų ministro ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vedlio Gabrieliaus Landsbergio darbai taip pat su minuso ženklu – 74 procentai nepalankių vertinimų.
Jei šiandien padarytume apklausą apie Biržų rajono valdžią, greičiausiai sulauktume panašių vertinimų. Biržiečiams būtų ypač sunku įvardinti, ką konkrečiai nuveikė Biržų rajono meras Vytas Jareckas, vicemerė Audronė Garšvaitė, atstovaujanti socialdemokratams, administracijos direktorė ir Biržų konservatorių lyderė Irutė Varzienė bei jos pavaduotoja Astra Korsakienė iš liberalų Sąjūdžio. Privačiame versle blogai dirbantį vadovą ar vadybininką savininkas gali atleisti nedelsiant, tačiau valdžios atstovai gali net keturis metus būti atsipūtę. Kaip kažkada sakė Ingrida Šimonytė, „jei kažkas nepatinka po ketverių metų galėsite išsirinkti kitą valdžią“.
Ir štai iki savivaldos rinkimų liko mažiau nei metai. Šiandien biržiečiams pats laikas susimąstyti, kokie konkretūs darbai ir pažadai buvo politikų įgyvendinti, kaip pagerėjo paprastų rajono žmonių gyvenimas, ar įsiklauso krašto valdžia į visuomenės nuomonę ir su ja tariasi, ar sprendžia įsisenėjusias problemas?
Kodėl nestabdoma emigracija?
Neseniai teko šnekėti su viena jauna biržiete, kuri trejus metus dirbo Pasvalyje ir Kupiškyje, nes visą tą laiką gimtajame krašte negalėjo rasti darbo. Kiek per šią kadenciją Biržų rajono vadovai pritraukė investicijų ir paskatino sukurti naujų darbo vietų? O juk prieš rinkimus tiek daug šia tema buvo žadėta. Išėjo dar vienas šnipštas. Statistikos departamentas praneša, kad Lietuvoje 2022 metais gerokai išaugo emigracija – daugiau lietuvių išvyksta, nei grįžta. Praėjusiais metais Biržų rajone gyveno 22292 žmonės, nors prieš penkiasdešimt metų šis skaičius siekė net 43 654. Sprendimą keltis gyventi į užsienį jauni biržiečiai priima būtent dėl darbo vietų trūkumo ir nedidelių atlyginimų, kurie neleidžia oriai pragyventi. Interviu su emigrantais iš Biržų dažnai skamba susižavėjimas gimtuoju kraštu. Ir tai tiesa – sunku surasti gražesnį gamtos kampelį. Tačiau vien grožiu sotus nebūsi. Ir čia atrodytų, kad visi „kozyriai“ Biržų valdžios rankose – tereikia tik išnaudoti potencialą. „Kalbėti ir dirbti yra du skirtingi dalykai“, – parašė socialiniuose tinkluose biržietė Marijona Paliulienė. Ir tai atsakymas, kodėl Biržų rajonas stagnuoja ir nesivysto.
Kas sutvarkys neartus dirvonus?
Stebint Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdžius kelia nuostabą kai kurie jos nariai. Nei pasisako, nei klausimų užduoda. Yra tautos išrinktųjų, kurie visos kadencijos metu nepratarė nė žodžio. Tai kam jie ten sėdi? Dar blogiau, kai tarybos narys pats netiki, jog savo veiksmais gali pakeisti gyvenimą Biržų krašte. „Biržams traukinys jau nuvažiavo“, – sakė vienas ilgametis tautos išrinktasis. Ir ką? Belieka tik išjungti šviesą? Tai kam reikalingas toks tarybos narys?
Atkreipsiu dėmesį, jog dabartinėje Biržų valdžioje pirmu smuiku groja 5-6 politikai, kurie dirba jau ne vieną kadenciją, kaip mėgsta sakyti liberalas Dalius Drevinskas. Šioje vietoje žodį „dirba“ reikia rašyti būtent kabutėse. Kurią sferą Biržų rajono savivaldybėje bepaimsi – visur nearti dirvonai. Dėl investicijų pritraukimo jau rašiau. Kokia kelių būklė? Kas su šilumos kainomis? Ar sutvarkytas vandens tiekimo ir nuotekų ūkis? Ar geriame kokybišką vandenį? Kiek naujų daugiabučių gyvenamųjų namų pastatyta per trisdešimt metų? Kokia švietimo, medicinos, sporto, kultūros įstaigų infrastruktūros būklė? Ar savivaldybė tinkamai palaiko kaimų bendruomenes bei jų pastangas išlaikyti gyvastį savo gyvenvietėse? Ar valdžia nutiesė bendradarbiavimo tiltus su verslu? Ar savivaldybė rūpinasi savo turtu? Ar išsprendė įsisenėjusias, jai priklausančių barakų gyventojų problemas? Ar užtikrino padorų susisiekimą rajone? Atsakykite sau į šiuos klausimus. Atsakymai be abejo nuliūdins.
Ilgamečiai politikai pasakys, kad pinigų tiesiog nėra. Tačiau jų atsiranda, kai saviems reikia mokėti dosnias išeitines išmokas ar tiesiog milijonieriams-politikams nurašyti „beviltiškas“ skolas. Taip pat jų užtenka statant „auksinius“ tualetus, kurių vienas kvadratinis metras atsieina daugiau nei 8 tūkst. eurų. Moderni europietiška vadyba, ką ir bepridursi.
Vieni iš paskutinių Lietuvoje Biržai galbūt turės ir nemokamą viešąjį transportą Biržų mieste, nors idėja tai padaryti buvo skelbta dar 2015 metais. O Talinas tai padarė gerokai prieš dešimtmetį. Tik kaimų gyventojai kažkodėl ir vėl nuskriausti. Jei miestiečiams bus siūloma autobusais važiuoti nemokamai, tai kodėl Nemunėlio Radviliškio ar Kvetkų gyventojai turės už susisiekimą rajone mokėti? Kuo kaimo gyventojas prastesnis už miestietį? Ir vėl kažkas neapgalvota... O taip norėtųsi, kad valdžia įsigilintų ir iš esmės spręstų klausimus, o ne imituotų darbą...
P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešajam interesui.