Kuo linksmiau arba pozityviai apie mūsų padangės reikalus

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Vi­saip apie mū­sų aukš­tą­ją po­li­ti­ką ir ki­tus rei­ka­lus kal­ba­me. Tik nė­ra ko bur­bu­liuo­ti, jei­gu kas ne pa­gal mus. Juk pa­tys val­džią iš­rin­ko­me. Juk vi­siems įtik­ti neį­ma­no­ma. Tad rei­kia dėl nie­kų kuo ma­žiau plau­kų nuo gal­vos rau­ti. Su vie­na ar ki­ta per­mai­na ap­si­pra­si­me. Jei­gu neap­sip­ra­si­me, iš­rink­si­me ki­tus. Ir jie rei­ka­lus ki­taip su­tvar­kys. Apsk­ri­tai, svei­kiau dėl nie­ko ne­si­sie­lo­ti, į vis­ką pa­si­žiū­rė­ti links­mai. Juk ir spor­te, jei­gu ką, ge­rai pa­si­ro­do­me.

Ža­lias dy­ze­li­nas ir pen­si­ja

Ša­lies Pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da, kur­da­mas pa­ža­dė­tą ge­ro­vės vals­ty­bę, su­ma­nė, kad ki­tais me­tais spar­tes­niam pen­si­nin­kų pen­si­jų ir neį­ga­lių­jų iš­mo­kų au­gi­mui bū­tų pa­pil­do­mai skir­ta 100 mi­li­jo­nų eu­rų. Tuos mi­li­jo­nus no­ri­ma su­rink­ti vie­no­di­nant mo­kes­čius skir­tin­go­se veik­lo­se, lė­čiau di­di­nant mo­kes­čių leng­va­tas dar­buo­to­jams bei di­di­nant ak­ci­zą ža­liam dy­ze­li­nui, ku­ris nau­do­ja­mas že­mės ūky­je. Tiems, ku­rie at­sei­kės sa­vo da­lį į 100 mi­li­jo­nų aruo­dą, ne­bus la­bai sal­du. Sal­du bus tiems, ku­riems iš to aruo­do bus at­sei­kė­ta. Keis­tai tu­rė­tų pa­si­jus­ti tik ke­lių ar ke­lio­li­kos hek­ta­rų ūki­nin­kė­lis pen­si­nin­kas. Kad val­džia jam pa­di­din­tų pen­si­ją, žmo­gus tu­rės bran­giau pirk­ti ku­rą trak­to­riu­kui. O kaip ki­taip?! Vi­sos laz­dos tu­ri du ga­lus!

Frak­ci­ja ir frak­ci­ja

Pra­neš­ta: vos pra­si­dė­jus Sei­mo ru­dens se­si­jai, iš Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos išė­jo ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Tad ši frak­ci­ja, ku­ri pri­klau­sė val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai, su­by­rė­jo. Tik ne­rei­kia sie­lo­tis, kad iš­ki­lo grės­mė koa­li­ci­jai. Mat išei­viai li­ko idė­jiš­kai iš­ti­ki­mi koa­li­ci­jai ir su ki­tais iš­rink­tai­siais su­si­bū­rė į nau­ją frak­ci­ją. Nau­jo­sios frak­ci­jos ir pa­va­di­ni­mas gra­žus – "Lie­tu­vos ge­ro­vei". Vien ko ver­tas žo­dis GE­RO­VĖ. Jį iš­gir­dus iš kar­to ge­riau pa­si­da­ro! Apsk­ri­tai, juk nie­ko ste­bė­ti­no neį­vy­ko. Vie­na frak­ci­ja iš­ny­ko, ki­ta – at­si­ra­do. Tei­sus bu­vo se­no­lis Einš­tei­nas, kaž­ka­da pa­skel­bęs, kad šia­me pa­sau­ly­je nie­kas nie­kur neiš­nyks­ta ir nie­kas iš nie­kur neat­si­ran­da.

Lie­tu­vis - okea­nų val­do­vas

Paaiš­kė­jo, jog iš­rink­to­ji Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Ur­su­la fon der Le­jen de­le­guo­tam į Ko­mi­si­ją Lie­tu­vos at­sto­vui Vir­gi­ni­jui Sin­ke­vi­čiui pa­sky­rė ap­lin­kos ir van­de­ny­nų eu­ro­ko­mi­sa­ro po­rtfe­lį. Šį po­rtfe­lį po­nui Sin­ke­vi­čiui dar teks ap­si­gin­ti Eu­ro­pos Par­la­men­te. Įro­dy­ti, kad tik­rai yra ver­tas to­kių pa­rei­gų. Ir vėl kai ku­riems mū­siš­kiams ne­ge­rai! Ne­va per pra­stą po­rtfe­lį mū­siš­kiui da­vė. Ki­ti ga­vo lyg ir svar­bes­nes sri­tis. Es­ti­jos at­sto­vei skir­tas ener­ge­ti­kos, Lat­vi­jos at­sto­vui – fi­nan­si­nių pa­slau­gų, Len­ki­jos at­sto­vui – že­mės ūkio po­rtfe­lis. Man at­ro­do, kad lie­tu­viui te­ko pa­ts svar­biau­sias po­rtfe­lis. Mū­siš­kis val­dys ne tik ap­lin­ką, bet okea­nus. Grai­kų mi­to­lo­gi­jo­je jū­rų die­vas Okea­nas bu­vo stip­riau­sias iš ti­ta­nų. Tad priei­na­me prie ne­nu­gin­či­ja­mos iš­va­dos: mū­siš­kis ko­mi­sa­ras bus pa­ts kie­čiau­sias tarp vi­sų eu­ro­ko­mi­sa­rų!

Kie­ti esa­me ir spor­te

Kar­tais lie­ja­me aša­ras dėl spor­to re­zul­ta­tų. Ir daž­nai be rei­ka­lo. Mū­sų re­zul­ta­tai – tie­siog pui­kūs. Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nė pa­sau­lio čem­pio­na­te užė­mė de­vin­tą vie­tą. Tik pa­gal­vo­ki­me – de­vin­ti pa­sau­ly­je! Ir žai­dė­me tik­rai pui­kiai. Be­veik ne­pra­lai­mė­jo­me prieš Pran­cū­zi­jos rink­ti­nę, ku­ri ket­virt­fi­na­ly­je įvei­kė JAV rink­ti­nę. Jei­gu pran­cū­zai taps pa­sau­lio čem­pio­nais, ga­lė­si­me di­džiuo­tis, jog su jais ket­vir­ta­me kė­li­ny­je žai­dė­me kaip ly­gūs su ly­giais. Ir mū­sų fut­bo­las – ne iš kel­mo spir­tas! Su Eu­ro­pos čem­pio­nais po­rtu­ga­lais pu­sę var­žy­bų su­žai­dė­me ly­gio­sio­mis – 1:1. Ka­da nors, ei­da­mi ge­ro­vės ke­liu, gal su­krapš­ty­si­me pi­ni­gų ve­jos sėk­lai. Ta­da vie­to­je dirb­ti­nės sta­dio­no dan­gos tu­rė­si­me gra­žų žo­lės ki­li­mą. Ir mū­sų fut­bo­li­nin­kai vi­sas rung­ty­nes ne tik su Eu­ro­pos, bet ir su pa­sau­lio čem­pio­nais žais kaip ly­gūs su ly­giais.