Apie žinojimą

Kad ir apie karantiną. Ar žinojote, kad šis terminas kilęs iš italų kalbos žodžio quarante (keturiasdešimt), kad Italijoje viduramžiais laivai, atplaukę iš epidemijos nuniokotų teritorijų, būdavo 40 dienų sulaikomi uostuose, kad pirmą kartą tai atsitiko 1377 metais, kai Venecijos kontroliuojamas Ragusos (dabar Dubrovnikas) uostamiestis laivams paskelbė trentiną (sulaikymą 30 d.), kuris vėliau buvo 10 d. pratęstas ir virto karantinu?..

Žinojote? Ar tik dabar iš manęs sužinojote? Ar šiaip, ar taip, iš šito žinojimo Jums, kaip ir man, praktiškai jokios naudos, tik balastas smegeninei. Na, nebent kokioje kompanijoje pasipuikuoti erudicija...

Nenuostabu, kad apie 80 proc. skaitytojų, girdėjau, skaito tik straipsnių antraštes (Jūs, kaip suprantu, ne iš tokių).

Kartais, žinokit, netgi geriau yra kai ko nežinoti, pavyzdžiui, valgykloje: kaip ir iš ko pataisytas Jūsų arba mano dorojamas patiekalas. Arba: geriau nežinot, kas už lango, kad nepabučiuotum tamsos... (čia iš dainos, jeigu ką).

Tačiau, be abejo, yra ir žinotinų dalykų. Mano nuomone, būtina žinoti savo adresą, gimimo datą (metus, mėnesį, dieną), šeimos ir artimiausių giminių bei draugų gimtadienius (mėnesį ir dieną), telefono numerius, gal ir adresus. Oi, vos nepamiršau: ir savo vestuvių metines (mėnesį ir dieną). Aš visą šitą informaciją saugau užrašų knygelėje, ją periodiškai peržiūrėdamas ir pagal reikalą pakoreguodamas.

Kebliau yra su įvairiais slaptažodžiais ir kodais (jeigu naudojatės elektroniniais prietaisais). Aš, nepasitikėdamas atmintimi, juos taip pat užsirašiau – kiekvieną ant atskiro lapelio. Visus lapelius saugiai tai šen, tai ten išslapsčiau. Dėl viso pikto užsirašiau, kur kokio kodo ar slaptažodžio ieškoti. Šitą raštelį taip pat kažkur paslėpiau. Belieka tik prisiminti, kur.