Apie rašymo krizę

Ra­šyt ar ne­ra­šyt - štai koks ham­le­tiš­kas klau­si­mas iš­ki­lo. Jei tiks­liau - ra­šyt ar fo­tog­ra­fuot.

Ge­rai, kar­tais pa­gal­vo­ju, fo­tog­ra­fams - dro­žia su rei­ka­lais (pvz., į par­duo­tu­vę šio bei to nu­si­pirk­ti) ar tie­siog gat­vė­mis, šun­ke­liais ar pau­piais pa­si­bas­ty­ti, pa­ma­tė ap­šiu­ru­sias du­ris, šiukš­lių kon­tei­ne­rį, krū­mą ar švend­ry­ną, spragt myg­tu­ką ir jau tu­ri nuo­trau­ką ar ke­lias. Ga­lų ga­le ne­bū­ti­na to­li vaikš­čio­ti, fo­tog­ra­fuo­ti­nų ob­jek­tų ga­li ras­ti (ir ran­da) ir sa­vo kie­me, ir net kam­ba­ry­je. Su­tin­ku, kad nuo­trau­ka pa­vyk­tų, rei­kia ir ge­ros akies, ta­len­to, o kar­tais ir sėk­mės. Svar­biau­sia, pa­brė­žiu, svar­biau­sia, kiek gi­lios pra­smės nuo­trau­ko­je ga­li­ma įžvelg­ti, kiek min­čių, kiek aso­cia­ci­jų ji su­ke­lia!

Su ra­šy­mu taip nei­šei­na.

Štai žiū­riu pro lan­gą į duo­bė­tą kie­mą. Duo­bės įvai­raus dy­džio ir gy­lio. Jų yra ke­lios de­šim­tys, įskai­tant ir ma­žą­sias, ku­rios lai­kui bė­gant nea­be­jo­ti­nai pa­di­dės. Vi­sos, aiš­ku, pil­nos drumz­li­no van­dens. Au­to­mo­bi­liams va­žiuo­jant grei­tai, van­duo tykš­ta į šo­nus, kar­tais ir ant ša­li­gat­vio. Vis­kas, dau­giau pri­dur­ti, de­ja, ne­tu­riu ko.

Jei kok­sai fo­tog­ra­fi­jos meist­ras ku­rią nors iš ma­no duo­bių nu­fo­tog­ra­fuo­tų, nuo­trau­ko­je ji at­ro­dy­tų es­te­tiš­kai, gal net mis­tiš­kai, o jei jo­je at­si­spin­dė­tų pra­skren­dan­tis paukš­tis, tai ir sim­bo­liš­kai (paukš­tis, re­gis, vi­sa­da ką nors sim­bo­li­zuo­ja). Kai kam gal su­ža­din­tų min­tis apie vai­kys­tę, kai brai­dy­ti po ba­las bu­vo vie­nas ma­lo­nu­mas, snie­gin­gos žie­mos il­ge­sį...Štai ko­kia fo­tog­ra­fi­jos ga­lia!

La­bai abe­jo­ju, ar es­te­ti­nį pa­si­gė­rė­ji­mą skai­ty­to­jams su­ža­di­no ma­na­sis duo­bė­to kie­mo ap­ra­šy­mas. Ma­ny­čiau, kad jis te­ga­lė­jo su­kel­ti vie­nin­te­lę min­tį: jū­sų kie­mą rei­kia išas­fal­tuo­ti. Ats­pė­jau? Men­ka, pa­si­ro­do, ra­šy­mo ga­lia...

Tai­gi, ra­šy­ti ar fo­tog­ra­fuo­ti? Klau­si­mas, kaip sa­ko­ma, kol kas lie­ka at­vi­ras.