Naujausios
Ginčai dėl pradžios
Yra toks filosofinis klausimas: kas pirma: višta ar kiaušinis? Senovės romėnai puotą pradėdavo valgydami virtus kiaušinius, o valgymą pabaigdavo – vaisiais. Todėl ir atsirado posakis: nuo kiaušinių iki vaisių. Kitaip sakant, tas posakis reiškia, kad viskas yra nuo pradžios iki pabaigos. Vadinasi, pradžių pradžia – kiaušinis. Gal ne bet koks, o – Kosminis kiaušinis?
Daug patvirtinimų
Apie tokį, Kosminį kiaušinį pasakoja įvairių tautų mitai. Tvirtinama, kad iš tokio kiaušinio gimė šis pasaulis. Viename indų mite apie pasaulio kūrimą pasakojama, jog pradžių pradžioje nebuvo nieko. Nebuvo nei Saulės, nei Mėnulio, nei Žvaigždžių. Iš chaoso išsiskyrė vandenys. Jie pagimdė ugnį. Jos karštis sutvėrė Aukso kiaušinį. Aukso kiaušinis plūduriavo bedugniame ir bekraščiame okeane. Iš Auksinio gemalo atsirado Praamžis Brahma. Jis sudaužė Kiaušinį. Šis perskilo pusiau. Iš viršutinės jo dalies atsirado Dangus, iš apatinės – Žemė, o tarp jų, kad atskirtų vieną nuo kito, buvo sukurta oro erdvė. Taip iš Aukso kiaušinio buvo sukurta visata. Atsirado erdvė ir laikas. Kažkas panašaus į Didžiojo sprogimo teoriją? Kalbama tik apie Kosminį kiaušinį ir nė žodžio apie kokią nors Kosminę vištą. Anglų romanistas Samuelis Butleris yra parašęs: „Višta viso labo yra tik priemonė, kuria kiaušinis pagimdo kitą kiaušinį“
Patvirtina ir lietuviai
Įvairių tautų papročiuose ir mituose kiaušinis yra saulės, pavasario, saugumo, poilsio, namų ir šeimos židinio svarbiausias dalykas. O kaip kitaip?! Juk kiaušinyje uždaryta gyvybė. Iš jos gimsta nauja gyvybė. Apie pasaulio pradžią iš kiaušinio tikėjo ir senovės lietuviai. Etnologė Pranė Dundulienė yra rašiusi, kad lietuvių tautosakoje žinomos sakmės, kuriose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Vienoje Šiaurės Lietuvoje užrašytų sakmių aiškinama, kad Mėnulyje ant akmens tupėjusi milžiniška antis. Ji buvo padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėti. Bet įsinorėjusi lesti ir nuskridusi ieškoti maisto. Tuo metu užėjęs lietus ir sudrėkinęs lizdą, jame pasidariusi skylė, pro ją kiaušinis ir iškritęs. Bekrisdamas kiaušinis atsimušęs į debesį ir perskilęs į tris dalis. Iš trynio atsiradusi Žemė, iš baltymo – Vandenys, iš kiauto – Dangus su Saule ir Žvaigždėmis.
Velykos ir kiaušiniai
Krikščionybėje iš karsto atsikėlęs Kristus kai kur lyginamas su viščiuku, išsiritusiu iš lukšto. Gal todėl per Velykas kiaušinis ir siejamas ir su Kristaus prisikėlimu. Daugelyje pasaulio tautų per Velykas garbinami ir marginami kiaušiniai. Austrų papročiuose Didįjį ketvirtadienį padėtas ir pašventintas bei žemėje užkastas kiaušinis apsaugo nuo nelaimių. Jį galima permesti ir per namo stogą bei užkasti kritimo vietoje, kad namus apsaugotų nuo žaibo.
Anglijos Jorkšyro grafystėje sakoma, kad geriausia draugui per Velykas dovanoti baltą kiaušinį. Nors jį galima nudažyti įvairiomis spalvomis. Be to, Jorkšyre įprasta, kaip ir pas mus, per Velykas ridenti kiaušinius.
Bulgarijoje Didįjį ketvirtadienį moterys margina kiaušinius. Pirmasis kiaušinis būtinai dažomas raudonai. Juo šeimininkė perbraukia per vaikų skruostus ir kaktą, kad jie būtų sveiki bei raudoni.
Graikijoje įprasta dovanoti bičiuliams gerą dešimtį gražiausiomis spalvomis išmargintų velykinių margučių. Mat graikai tiki, kad tokie kiaušiniai padeda įsimylėjėliams, apsaugo namus nuo gaisrų, o žmones ir gyvulius – nuo įvairių ligų.
Mūsų papročiai
Lietuvoje nuo seno margučiams priskiriama stebuklinga galia. Velykų kiaušinis, ypač dovanotas, žmogui turi suteikti laimės. Tokį margutį reikia saugoti visus metus. Tik reikia neužmiršti, kad metus ir dar ilgiau laikosi tik kietai virti kiaušiniai. Manyta, kad Velykų kiaušiniai turi ypatingos galios: suteikia jėgų, apsaugo nuo ligų ir kerų. Dažnai kiaušinį dalijo į dvi ar keturias dalis ir tik tada valgė. Buvo tikima: jei per Velykas kiaušinį su kuo nors per pusę valgei, tai bėdoj tik jo vardą prisimink ir tau bus pagelbėta. Pas mus nuo seno bandoma, kieno margutis stipresnis. Sumuštą kiaušinį laimėtojas pasiima. Sakoma: kieno drūtesnis kiaušinis, to ir gyvenimas ilgesnis. Paprotys daužyti margučius paremtas tikėjimu, kad pramušus kiaušinį simboliškai atidaromas išėjimas ir jo gyvybei.
Kiaušiniai mįslėse
Kiaušinio savybės gražiai sudėtos į lietuviškas mįsles. Štai kelios iš jų. Pramušiau ledą – radau sidabrą, pramušiau sidabrą – radau auksą. Atsirita bačkutė be šulų, be lankų, joje – alus geltonas. Apskrita bačkelė be jokio lankelio. Mažoj bačkelėj – dvejopas alus. Vienoj bačkelėj du trunkai. Vienoj dėčkelėj dvi rūgštys. Šviesi gryčia be langų, be durų. Mažutis ąsotėlis, skani tyrelė.
Kiaušiniai sapnuose
Ne vienam kiaušinių valgytojui po Velykų kiaušiniai sapnuosis. Pasak Senojo lietuvių sapnininko, kiaušinius sapnuoti reiškia, kad tavo nauda dar be garantijos. Daug kiaušinių sapne – nemalonūs procesai. Sapne dėti kiaušinius – sveiki vaikai užaugs. Kiaušinio baltumas – laimė. Sukultas kiaušinis – nesusipratimai, nemalonumai. Sveikas kiaušinis – gera naujiena. Išmargintas kiaušinis sapne – gausi dovaną. Pirkti sapne kiaušinius – greit pagerės gyvenimas. Valgyti kiaušinius – susižadėti. Sudaužysi sapne kiaušinį – nemalonumai. Kepti kiaušinius – pokalbiai. Kiaušinienę valgyti – greit sutvarkysi reikalus, būsi patenkintas.
Vertingi ar žalingi?
Dėl kiaušinių naudos ir žalos kryžiuojasi mokslininkų bei mitybos specialistų nuomonės. Vieni kiaušinius į šuns dienas deda, kiti – į padanges kelia. Vos ne tokie pat ginčai, kaip dėl pasaulio atsiradimo iš kiaušinio?! Nors dėl Kosminio – daugiau sutarimo. Matyt, dėl kiaušinio naudos mūsų organizmams teisybė gali būti kažkur per vidurį. Nors keista: XXI amžiuje nesugebama ištyrinėti kiaušinio taip, kad nebūtų baisu jo ant pusryčių ar pietų stalo pasidėti. Tačiau jau dabar baigiama prieiti prie išvados, kad kiaušiniai valgytojams daugiau naudingi nei žalingi. Kitaip ir neturėtų būti, juk žmonės kiaušinius valgė net tada, kai dar iš medžių nebuvo išlipę. Mūsų protėviai ne tik į paukščių lizdus įsisukdavo. Valgė driežų ir kitų reptilijų kiaušinius. Dabar mes irgi valgome ne tik vištų kiaušinius. Maistui vartojame įvairių paukščių kiaušinius.
Kiaušiniai – vertingas valgis
Dabar Lietuva kiaušinių įvairovės reikalu nėra pėsčia. Nebe pirmi metai valgome ne tik vištų, bet ir putpelių kiaušinius. Jau ne vienas mūsiškis yra ragavęs iš stručio kiaušinio iškeptos kiaušinienės, kuriai įveikti prie stalo tenka sodinti net dešimt valgytojų.
Net tada, kai buvo aiškinama, kad kiaušiniai nėra labai geras maistas, gydytojai dietologai patardavo kiaušinių nevengti. Mat juose yra daugybė žmogui reikalingų medžiagų. Yra vitaminų, mineralų, antioksidantų, galinčių žmogų apsaugoti nuo daugelio pavojingų ligų. Kiaušiniai vertingas produktas, ypač jaunam augančiam žmogaus organizmui. Tyrinėtojai vardina kiaušiniuose esančius lobius: baltymai, riebalai, angliavandeniai, įvairios rūgštys. Yra: kalcio, geležies, fosforo, magnio, cinko, kalio, A, B1,B2, B5, B9, B12 ir D vitaminų. Kiaušiniai lengvai įsisavinami. Jie tinka vaikams – kepti ar virti. Kiaušiniai turi daugiau baltymų nei vištiena, todėl visai sveika per savaitę suvalgyti 3-4 kiaušinius. Nors dabar jau niekas nebedraudžia ir kasdien suvalgyti 1 ar 2 kiaušinius. Mat kiaušiniai daugiau naudingi, nei žalingi. Įrodyta, kad kiaušiniuose esančios medžiagos sugeba kovoti su katarakta, stiprina širdį, kraujagysles, kaulus, dantis... Pastebėta, kad kiaušinių valgytojams gerai veikia nervinė sistema bei smegenys.
Cholesterolio nereikia bijoti
Anksčiau kiaušinių valgyti bijota dėl juose esančio cholesterolio. Patvirtinta – jo yra. Tačiau kiaušiniuose yra ir medžiagų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Mitybos žinovai tvirtina, kad kiaušiniai nekaloringi. Viename vištos kiaušinyje yra tik apie 75 kalorijos. Kai žmogui, atsižvelgiant į jo gyvenimo būdą, kasdien reikia 1700-2500 kalorijų. Kai kas baiminasi kiaušinių trynių ir valgo tik baltymus. Taip daryti nereikėtų – kiaušinį reikia suvalgyti visą – tokį, koks jis yra. Kitaip juk tai bus jau nebe kiaušinis. Sakoma, kad rudi kiaušiniai maistingesni už baltus. Tačiau vištos kiaušinio išorė neturi nieko bendra su jo vidumi. Kiaušinio spalva – nuo grynai baltos iki tamsiai rudos – priklauso tik nuo lukšto paviršinio sluoksnio. Lukšto spalvą lemia vištų veislė.
Kodėl vištos deda daug kiaušinių
Paprastai paukščiai sudeda – kelių ar keliolikos kiaušinių – dėtį ir tupia perėti. Tačiau kai kurie naminiai paukščiai – vištos, putpelės, antys, žąsys – deda kiaušinius net tada, kai paukščių pulke nėra patino. Daugelis paukščių kiaušinius deda tam tikru metų laiku. O štai šiuolaikinės vištos net nepaiso sezono. Deda kiaušinius apskritus metus. Taip atsitiko todėl, kad paukščių augintojai vištas atrinkdavo. Dedančias tik apvaisintus kiaušinius brokuodavo. Brokuodavo ir mažai kiaušinių dedančias vištas. Tad dabar turime dedeklių, kurios per metus padeda 300 ir daugiau kiaušinių. Toks dėslumas paveldimas. Ir tokioms vištoms gaidžiai visai nerūpi. Todėl tokiame pulke esantys gaidžiai dėl susiporavimo turi gerokai pasistengti – nuo jų bėgančias vištas pasivyti? Tačiau ir susiporavusios šiuolaikinės vištos dabar vis rečiau tupia perėti. Iš tikrųjų, kam joms tris savaites ant kiaušinių vargti?! Juk žmonės turi pasidarę peryklas – inkubatorius!