Apie mokslą ir viešbutį, apie privatizaciją ir utilizaciją

Uni­ver­si­te­tas

Pra­neš­ta, jog dviem die­noms už­si­da­rė Vil­niaus uni­ver­si­te­tas. Taip Lie­tu­vos moks­lo šven­to­vė pro­tes­tuo­ja dėl men­ko fi­nan­sa­vi­mo. Aka­de­mi­nė bend­ruo­me­nė širs­ta, jog ša­ly­je, ap­skri­tai, nė­ra moks­lo po­li­ti­kos. Vi­sas pa­sau­lis ži­no, jog in­ves­ti­ci­jos į moks­lą at­si­per­ka su kau­pu. Ta­čiau ma­to­me, jog mū­sų po­li­ti­kai į švie­ti­mą žiū­ri pro pirš­tus. Neaiš­ku, ko­dėl? Gal paaiš­kė­tų, jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me, ko­kius moks­lus ir ka­da bai­gė mū­sų Sei­mų na­riai ir mi­nis­te­ri­jų va­do­vai. Ka­žin, ar kas paaiš­kė­tų. Mat žmo­gų, at­si­sė­du­sį į reikš­min­ges­nę kė­dę, vos ne di­dy­bės ma­ni­ja ap­sė­da. Pra­de­da vis­ką da­ry­ti ge­riau nei pirm­ta­kai da­rė. Taip į pie­vas nu­va­žiuo­ja, o dėl klai­dų ne­rau­do­nuo­ja. Dėl kri­ti­kos aiš­ki­na, jog taip prie­šai ker­ši­ja už ge­rus dar­bus. Tai­gi: jei­gu ko­kio­je nors mo­kyk­lo­je ar uni­ver­si­te­te žmo­gų mo­kė kuk­lu­mo, to­kiam pi­lie­čiui at­si­dū­rus val­džio­je, kuk­lu­mo ja­me ne­lie­ka nė kva­po.

Iš­rink­tų­jų vieš­bu­tis

Sei­mo na­riams, ku­rie gy­ve­na ato­kiau nuo Vil­niaus, su­tei­kia­mas būs­tas Sei­mo vieš­bu­ty­je. Vis­kas bū­tų gra­žu, tik ne vi­sa­da bū­na gra­žu. Vis iš­len­da vi­so­kių is­to­ri­jų. Tai vie­to­je iš­rink­to­jo duk­re­lė ar sū­ne­lis gy­ve­na. Bū­na: net tu­rin­tie­ji nuo­sa­vus būs­tus Vil­niu­je, juos iš­nuo­mo­ja, o pa­tys Sei­mo vieš­bu­ty­je nak­vo­ja. Ap­si­mo­ka. Mat gy­ve­ni­mas val­diš­ka­me būs­te pi­gus. Už­ten­ka su­si­mo­kė­ti sim­bo­li­nį mo­kes­tį. O vieš­bu­čio iš­lai­ky­mui iš biu­dže­to kas­met ski­ria­ma apie 120 tūks­tan­čių eu­rų. To­dėl kai kam ki­lo iš­ga­nin­ga min­tis: Sei­mo vieš­bu­tį rei­kia par­duo­ti! Jei­gu vieš­bu­tį par­duo­tu­me, už jį ga­li­ma gau­ti apie 6 mi­li­jo­nus eu­rų. Par­duo­tu­me, ir ding­tų vi­si su tuo vieš­bu­čiu su­si­ję ne­sklan­du­mai.

Moks­lo rei­tin­gai

Žur­na­las "Rei­tin­gai" pri­sta­tė ins­ti­tu­ci­nių ša­lies moks­lo įstai­gų rei­tin­gus. Ne vi­sur vie­no­dai ge­ri moks­lo po­pie­riai. Pas­te­bi­ma, jog ge­res­ni moks­lo pa­sie­ki­mai pri­va­čio­se moks­lo įstai­go­se. Dau­ge­ly­je ki­tų mo­kyk­lų mo­ki­niai šau­kia­si ko­re­pe­ti­to­rių pa­slau­gų. Ma­no­ma, kad to­kio­mis mo­ka­mo­mis pa­slau­go­mis nau­do­ja­si kas tre­čias ša­lies mo­ki­nys. Kai tė­vai su­mo­ka ko­re­pe­ti­to­riams pi­ni­gų, ta­da vai­kai smar­kiau mo­ko­si. Net pa­vargs­ta pri­va­čio­se ko­re­pe­ti­to­rių pa­mo­ko­se. To­dėl jie į mo­kyk­lą atei­na pail­sė­ti. Ir ta­da truk­do tiems, ku­rie no­ri mo­ky­tis už dy­ką. Nesk­lan­du­mai. Kai jų iš­veng­ti? Per­ša­si min­tis, jog rei­kia pa­sielg­ti pa­na­šiai, kaip siū­lo­ma pa­sielg­ti su Sei­mo vieš­bu­čiu: vi­są moks­lą rei­kia pri­va­ti­zuo­ti! Par­duo­kim mo­kyk­las su vi­sais mo­ki­niais ir mo­ky­to­jais! Ir te­gul sau ži­no­si!

Uti­li­za­ci­ja

Par­ne­ša­ma, jog po gais­ro Aly­taus pa­dan­gų per­dir­bi­mo (!?) įmo­nė­je kai ku­rios kar­vės duo­da diok­si­nais už­terš­tą pie­ną, viš­tos de­da ne­tin­ka­mus val­giui kiau­ši­nius. Svars­to­ma, jog to­kias kar­ves ir viš­tas rei­kia uti­li­zuo­ti. Pa­na­šus li­ki­mas gal iš­tik­ti ir kai ku­riuos mė­si­nius gal­vi­jus. Jei­gu šių gal­vi­jų mė­so­je bus ras­ta nuo­din­gų me­džia­gų, mė­są teks uti­li­zuo­ti. Kaip? Pa­tir­ties tu­ri­me, juk iš Aly­taus į Klai­pė­dą ve­žė­me ir su­de­gi­no­me už­terš­tą pie­ną. Ra­si­me bū­dų, kaip gy­vu­lius bei paukš­čius pa­leis­ti dū­mais. Uti­li­zuos, gy­ven­to­jams nuo­sto­lius kom­pen­suos. O ką da­rys su už­nuo­dy­tų vie­to­vių gy­ven­to­jais? Ža­da juos ste­bė­ti, net svei­ka­tą kai ku­riems tik­rin­ti. Va­di­na­si, nie­ko blo­go žmo­nėms neat­si­tiks. Nes blo­giau at­si­tik­ti jau ne­ga­li.