APIE LIŪDESIUS, DEPRESIJAS BEI NUOTAIKŲ TAISYMĄ VALGIAIS IR JUOKU

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Būna, kad nei iš šio, nei iš to pasidaro liūdna. Būna, kad ne juokais dėl ko nors nuotaika subjūra. Pavyzdžiui, dėl didėjančių mėgstamų valgių kainų. Būna ne tik liūdna, bet ir pikta, kai per televizijas ir radijas politikai ar ekonomistai aiškina: brangsta kainos. Kainos negali nei brangti, nei pigti. Taip daryti gali tik prekės.

LIŪDESYS – KLASTINGAS?

Graudu, kai pasirodo, jog mylimas politikas nėra pilka pelytė prie tuščio aruodo, o turi ne vieną, o tris gėrybių pilnus aruodus. Viskas – politika, kainos, klimato atšilimas, artėjantys rinkimai – apniaukia giedrą tėviškės padangę. Žmonių sielų žinovai tvirtina, kad atėjus tikram rudeniui, mus dar dažniau lankys įvairūs liūdnumai.

Kaip gintis nuo liūdesio? O gal reikia su juo gražiai sutarti, jį prisijaukinti? Gal dėl nuotaikų kaitos nereikia sukti galvos? Jeigu nebūtų vienokio ar kitokio liūdesio, negebėtume įvertinti ir džiaugsmų. Neturėtume su kuo savo būsenos palyginti. Juk viską gyvenime sveriame kitų dalykų atžvilgiu. Vertiname savo daržo tvorą su kaimyno tvora. Greta infliacijos dydžio Lietuvoje būtinai skelbiame ir pinigų nuvertėjimo Estijoje dydį. Sugebame palyginti žolės žalumą prieš lietų ir po lietaus... Tačiau liūdesys – klastingas. Jis gali virsti rimta neganda – depresija. Tada viskas pasidaro nemiela. Skelbiama, kad pasaulyje depresija serga daugiau kaip 300 milijonų žmonių. Yra įvairių antidepresantų. Tik stebuklingų vaistų, apskritai, kažin ar būna. Žinoma, kad depresija gali užklupti dėl įvairių dalykų: amžiaus, lyties, išsilavinimo, pajamų, žalingų įpročių… Kitaip sakant: todėl, kad esi gyvas. Tačiau vienus depresija prispaudžia, o kiti – išsisuka.

ŠOKOLADAS PAKELIA NUOTAIKĄ?

Pranešta, kad Londono universiteto koledžo, Kalgario universiteto ir Albertos sveikatos tarnybos mokslininkai atliko tyrimą, į kurį buvo įtraukti daugiau kaip 13 tūkstančių suaugusiųjų. Tikrintas spėjimas: ar šokolado valgytojai rečiau patiria depresijos požymių? Ir tyrimo metu nustatyta: tie žmonės, kurie dviejų parų laikotarpiu nuolat suvalgydavo šiek tiek juodojo šokolado, turėjo 70 nuošimčių mažiau depresijos požymių nei tie, kurie visai nevalgė šokolado.

- Man tokie tyrimai kelia įtarimų. Gal tokius tyrimus užsakė šokolado gamintojai ir pardavėjai? – abejojo bičiulis Stasys. Ir pridūrė: – Apskritai, nelinkęs pasitikėti jokiomis apklausomis. Net ir anoniminėse apklausose žmonės ne visada būna nuoširdūs, meluoja. Sako, kad balsuos už tą, o slaptai balsą atiduoda už kitą.

PILVAS – NORŲ UŽSAKOVAS?

Žmones dažnai apninka įkyrios mintys. Jos net naktį neduoda ramiai miegoti. Neišsimiegojusieji būna prastos nuotaikos. Tokiems geriau nesipainioti po kojomis. Jeigu tokios nuotaikos ilgiau tęsiasi, žmonės pradeda savęs nekęsti… O tada, žinome, kaip būna. Gal tikrai šokoladas galėjo juos išgelbėti?

- Gal ir galėjo. O gal lašiniai padėti galėjo? Juk sakoma: ką valgai, taip ir jautiesi. Dabar vis dažniau kalbama, kad mums vadovauja ne galva, o žarnynas. Mat jame yra keli šimtai skirtingų bakterijų rūšių, grybų ir kitokių gyvybių. Jos atlieka daugybę žmogui naudingų veiklų, stengiasi palaikyti mus ne tik gyvus, bet ir žvalius, – lyg ir nebepeikė Anglijos mokslininkų atliktų tyrimų pašnekovas. – Pilvas tikrai gali būti tikrasis mūsų gyvenimo dirigentas. Juk ne iš galvos smegenų pusrutulių staiga ateina komanda suvalgyti raugintų kopūstų ar nusipirkti tortą?!

Būtų gerai, kad gerą sveikatą ir nuotaiką galėtume palaikyti raugintais kopūstais ar agurkais. Atsitinka, kad žmogų užgriūna nelaimės. Avarijos, ligos, netektys… Sunku tai pakelti.

JUOKAS GYDO LIGAS?

Bičiulis Stasys prisiminė atsitikimą per vienas laidotuves. Kapinėse buvo atsisveikinama su jauna mergina, pakirsta netikėtos ir klastingos ligos. Ypač sielvartavo jos bendraamžė draugė. Atrodė, kad dar akimirka, ir ji paskui karstą puls į kapo duobę.

- Tada prie merginos priėjo pagyvenęs vyriškis. Apglėbė merginą per pečius. Pasivedė į šalį ir kažką jai trumpai pasakė. Kai abu sugrįžo prie laidotuvininkų, merginai ašaros buvo nudžiūvusios, – prisiminė pašnekovas. Po laidotuvių jis to vyro paklausė, kaip jam pavyko nuraminti merginos sielvartą? Vyras atsakęs, jog merginai papasakojo anekdotą.

Vadinasi teisybė, kad juokas gydo.

- Ypač turėtume daugiau juokauti sekmadieniais, nes sekmadieniais kone visos vaistinės uždarytos, – priėjo prie išvados Stasys.

Taip – nei šiaip, nei taip – užbaigėme aptarimą apie nuotaikų kaitą.