Naujausios
KURI PASLAPTIS DIDŽIAUSIA?
Galime svarstyti, kuri gyvenimo paslaptis didžiausia. Gimimas tarsi aiškiausia gyvenimo prasmė. Juk kai kurie tėvai gali pasakyti ir yra pasakę, kur vieną ar kitą vaiką pradėjo. Mamos pasakoja, kokias dainas dainavo, kokias knygas skaitė, ką devynis mėnesius belaukdamos kūdikio atėjimo veikė. Tik nuo šių dalykų gimimo paslaptis nesumenksta. Gimstame. Ir su pirmu oro gurkšniu atsiduriame paslaptingame pasaulyje. Žinome, kas buvo vakar. Regime šį akimirksnį. Ir net pažvelgę į rytojaus kalendoriaus lapelį negalime numatyti, kas mūsų laukia rytoj. Kol jauni, manome, kad esame amžini. Tik apsidaužę gyvenimo kelyje suvokiame, kad visų mūsų laukia mirtis. Ir sakome, kad tas ar anas iškeliavo į Anapilį, į Dausas ar pas Tėvą… Tik nė vienas atgal neparėjo. Nieko iš ten nepapasakojo.
- Tad mirtis – pati didžiausia paslaptis, – ilgokai apie gyvenimo prasmės svarstymus tylėjęs priėjo prie išvados mano nuolatinis pašnekovas bičiulis Stasys. – Tik apie mirtį mes per mažai galvojame. Prisimename, jog esame mirtingi, kai netenkame artimųjų ar kai ji, nelaboji pradeda aplink širdį baladotis.
SKAUDŪS IŠSISKYRIMAI
Praėjusio mėnesio pabaiga buvo paženklinta skaudžiomis netektimis. Balandžio 18 dieną – Didžiojo penktadienio rytą savo žemiškąją kelionę baigė tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis. Jis keliuose žemynuose apaštalavo. Daugelį žmonių mylėjo. Daugelio buvo mylėtas. Tad buvo gerais žodžiais palydėtas. Ir jo žodžius dar ne kartą girdėsime. Jo gyvenimo kelią minėsime.
Balandžio 21 dieną – Velykų pirmadienio rytą mirė popiežius Pranciškus. Pasauliui paskelbta, kad popiežius Pranciškus sugrįžo į Tėvo namus. Popiežiaus Pranciškaus gyvenimas buvo pašvęstas tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai. Jis mokė mus ištikimai, drąsiai ir su meile gyventi pagal Evangelijos vertybes, ypač vargingiausiųjų ir labiausiai atstumtųjų labui. Tad savo gyvenimu, kaip tikras Jėzaus mokinys nepadarė gėdos Tėvui.
Balandžio 24 dieną į paskutinę kelionę gimtuosiuose Biržuose buvo palydėtas Ukrainoje žuvęs savanoris Tomas Valentėlis. Šis dvidešimtmetis jaunuolis savo gyvenimą atidavė už mūsų Laisvę.
Gedėjome. Į paskutinę kelionę šiuos žmones gerais žodžiais lydėjome.
- Štai mirusį popiežių Pranciškų šimtai tūkstančių tikinčiųjų palydėjo plojimais, – prisiminė popiežiaus laidotuves Stasys. – Taip palydimi žmonės, gyvenę prasmingą gyvenimą. Graži gyvenimo pabaigos šventė.
Vadinasi, norint gražiai numirti, reikia gražiai ir gyventi. Kaip?
GYVENTI – NE TIK DĖL SAVĘS?
Sakoma, jog gražus ir prasmingas gyvenimas, kai gyveni su visais. Sutari su visu pasauliu. Matai save mažoje Žemėje, skriejančioje į Amžinybę begaliniame Kosmose. Tada tą Žemę gali paimti į rankas. Pajusti pulsuojant gyvybę. Ir kiekviename žingsnyje, darbe, poelgyje elgtis taip, kad Žmonijos Buveinei nieko blogo neatsitiktų.
- Gražu taip sakyti, bet sunku padaryti, – atsiduso Stasys. – Juk matome, kad šiame pasaulyje mažėja vertybių. Jeigu visi ar bent dauguma šios planetos žmonių gyventų kaip popiežius Pranciškus, jo išėjimas netaptų pasauliniu gedulu. Kai bemaž pusė milijono pasaulio gedėtojų susirenka į popiežiaus laidotuves, tai rodo, kad pasaulis neteko dalies vertybių. Jas aprauda.
Kai miršta žmonės, gyvenę ne tik dėl savęs, bet ir kitų, mes svarstome: kas juos pakeis?
O kodėl mes dairomės į kitus? Juk pasaulis prasideda ir baigiasi kiekvieno iš mūsų gyvenimu. Tad viskas priklauso nuo mūsų pačių. Mes, ir niekas kitas, esame atsakingi už šį pasaulį. Viskas priklauso nuo to, kokia mums atsivėrė gyvenimo prasmė. Kaip pagal ją išmokome didžiausio meno – gyventi. Gyventi taip, kad nebūtų baisu numirti. Kad spėtume įgyvendinti kelionės tikslus. Jeigu prie kapo sakys, kad palikote daug nepadarytų darbų, iš anapus atsakykite: gyvenimas tęsiasi – eikite ir darykite!
TURĖSIME NAUJĄ POPIEŽIŲ
Gamta miršta ir sužydi. Taip atsitinka ir mums. Matydami gamtos virsmą, matome savo likimus. Tame, kas vyksta aplink mus, matome tai, kas vyksta mumyse. Popiežius mirė. Pasibaigus gedului, kardinolai rinks naują popiežių. Konklava, kurios metu bus renkamas naujas popiežius, prasidės gegužės 7 dieną. Tarp konklavos balsuotojų – ir biržietis kardinolas Rolandas Makrickas.
- Jis irgi gali būti išrinktas popiežiumi, – pasakė Stasys. Ir prisiminė, jog sovietiniais laikais mirus svarbiausiam Sovietų Sąjungos komunistų vadui, stebėdavome, kas organizuoja laidotuves. Dažniausiai organizatorius užimdavo laisvą postą.
Popiežiaus Pranciškaus laidotuves organizavo biržietis kardinolas Makrickas, nes tai padaryti buvo įpareigotas popiežiaus testamentu.
Po pasvarstymų apie gyvenimo prasmę, lauksime iš Siksto koplyčios kamino baltų dūmų. Tokių dūmų pasauliui labai reikia, nes atsibodo juodų karo dūmų tvaikas.
