Apie Biržus – skurdžiausiai gyvenantį kraštą ir „mokesčių baudžiavą“

„Šiaurės rytuose“ paskelbtame Antano Vaičeliūno straipsnyje „Politikus prie pilies pasitiko protestuotojai“ be kita ko teigiama – „dar viena V. Vižinio kalbos frazė – „Biržų rajonas yra pats skurdžiausias Lietuvos kraštas, einantis iškart po Šalčininkų“ – privertė suglumti ne vieną klausytoją, pasigirdo balsų, gal prelegentas nesaikingai vartoja naminį alų“ – gerokai pralinksmino. Jei jau parašyta juodu ant balto – matyt, „frazė“ privertė suglumti ne tik „klausytoją“, bet ir patį straipsnio autorių Antaną Vaičeliūną. Kiek pasvarstęs sekančią antraštę skiriu kolegai. Ir pasiskaitymą.

Biržai – skurdžiausiai Lietuvoje gyvenančių žmonių kraštas

2022 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mažiausias skurdo rizikos lygis buvo Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse, atitinkamai 13,5 ir beveik 17 proc., o didžiausias – Biržų ir Zarasų savivaldybėse – viršijo 33 proc.

Skurdo rizikos riba vienam asmeniui vertinama 516 eurų, o namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 merų, tokia riba yra 1084 eurai. Absoliutaus skurdo riba yra 267 eurai vienam gyvenančiam asmeniui.

Skaičiai akivaizdžiai liudija – Biržų krašte žmonių pajamos, atlyginimai – mažiausi Lietuvoje.

Suprantu biržietį skaitytoją, kuriam visa tai perskaičius pakilo antakiai. Neįtikėtina! Juk miestas gražėja, politikai „mušasi“ tik dėl gatvių pavadinimų, turguje vyksta operos solistų pasirodymai, pasiturintys ūkininkai, darbštūs ir nekvaili žmonės, turtinga istorinė tapatybė. Ir staiga – skurdžiausi. Akys mato – protas protestuoja, tačiau statistikos departamentas beširdis ir bejausmis.

Jau girdžiu ir valdantį politiką reaguojant – ne viskas vienareikšmiška, neįtraukti skaičiai, bloga metodika.

Ne, ne, ne. Tai faktas. Ir pirmiausia šis faktas teikiamas politikams jų veiklos rezultatams apibrėžti. Skaičiai kaip įrankis, skaičiai kaip priemonė, skaičiai kaip išvados. Faktas, kuris prikišamai rodo kelių dešimtmečių vietos politikos rezultatą, faktas, stūksantis paminklu buvusioms ir dabartinei valdžiai.

Aukščiausių savivaldos pareigūnų neaptarinėjamas iki šiol, lyg šio skaičiaus nebūtų. Jokių diskusijų, aptarimų, jokių išvadų, aptarimų, pasiūlymų, rezoliucijų.

Tikriausiai tiek merui, tiek dabartinei valdžiai šis faktas normalus, įprastas ir kur kas svarbiau rūpintis, kaip išgujus turgaus prekeivius ir vietoj paminklų Radviloms istorinėje miesto dalyje – miesto širdyje – įrioglinti dar vieną prekybos centrą. Nors, tai kita tema apie pasibaisėtiną nejautrą savo gimtam miestui.

Tiesa, viešumoje šmėstelėjęs mero Kęstučio Knizikevičiaus nepasitenkinimas – esą, centrinė valdžia galėtų labiau rūpintis regionais – tik dar kartą patvirtino prielaidą – ši vietos valdžia atsakomybės naštos neprisiims, mielai ją užkraus bet kam, tik ne sau.

Nors Biržų skurdo faktas – esmingiausias dešimtmečių Biržų krašto politikos palikimas, reikalaujantis esminių savivaldos mąstymo ir sprendimų pertvarkų.

Iš karto pabrėžiu – iš šios valdžios nesitikiu. Buvo viltis – jaunasis meras, dar tik antri metai. Gal? Ir štai pirmasis signalas – valdžia perimta, o niekas nesikeičia. „Šiukšliotvarkos“ mokesčio pakėlimas – neišlaikytas rimtas egzaminas. Nėra ir nebus taip reikalingos žmonėms politinio atstovavimo valios, tolesni sprendimai pasižymės ta pačia nejautra.

Skurdžiausiame krašte – didžiausi vietos valdžios mokesčiai

Ką gi, atėjo laikas dar vieniems faktams, apie kuriuos savivaldos pareigūnai taip pat linkę nutylėti.

Šilumos mokestis iš 49 savivaldybių – blogiau tik Joniškyje ir Kaišiadoryse. Tik penkiuose miestuose liko „Litesko“, kuri centralizuotai teikia šilumos energiją bei karštą: Marijampolėje, Telšiuose, Druskininkuose, Biržuose, Kelmėje. Likusiems pavyko šią įmonę iškrapštyti.

Rinkliava 2024 metams už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą padidėjo vidutiniškai 67 procentais ir Biržų savivaldybė pagal rinkliavos dydį už komunalinių atliekų tvarkymą tapo kone brangiausia apskrityje. Daugiau moka tik Panevėžio miestas ir Kupiškio rajonas. Ne iš pigiųjų ir tiekiamas vanduo.

Kaip jau kalbėjau ir mitinge – merų Ramono, Valkiūno valdymo laikotarpis – savivaldos teikiamų viešųjų paslaugų atsisakymas, „nusiplaunant rankas“ – viešąjį interesą begėdiškai verčiant privataus pelno siekimu, Vyto Jarecko – keturių metų „pakentėjimo“ laikotarpis, o tokią frazę buvęs meras ištarė susitikime su žmonėmis, gavęs klausimą dėl „Litesko“ kainų ir galima įžvelgti esamo mero Kęstučio Knizikevičiaus vadovavimo savivaldai tendenciją – kalta centrinė valdžia, mes tik vykdome įstatymus.

Kitaip tariant, dar keturi valdininkiškos neveiklos, bejėgystės arba nenoro ką nors keisti skurdžiausiame Lietuvos krašte.

O juk biržiečiai pradeda busti iš „mistinio sapno“, kurį bando palaikyti ir dabartinio mero išsprūdus laki frazė, prieš tvirtinant drakoniškas šiukšliotvarkos kainas – „viskas čia gerai“.

Jei mero Valdemaro Valkiūno laikais pirmą kartą stipriai pakeltas šiukšlių tvarkymo kainas žmonės „prarijo“, nors ir skausmingai, nors ir šnabždėtasi, tačiau „prarijo“. Tačiau mitingo organizatorių, merui kol kas nieko nereiškiančių 3000 protesto parašų rodo, jog Kęstučio Knizikevičiaus laukia ne toks jau ramus valdininkiškas gyvenimas. Žmonės atsisakė „praryti“ mokestinę skriaudą, organizavosi sutelktai gynybai.

Pabaigai apie „Ecoservis“ trumpai ir skaniai

„Ecoservis“ – bendrovė, kuri iš savivaldybės perėmė „Biržų komunalininko“ kontrolę, kuri, be jokios abejonės, nusėdo ir tarp PRATC akcininkų, kurios savininkai kažkokiu būdu turi įtaką Aplinkos ministerijai, bei įstatymų leidėjams. Kurių pakišamos tvirtinti sąnaudos Biržų merui – „viskas čia gerai“.

Pamenate fondų valdytoją „BaltCap“, kurio buvęs vadovas pralošė kazino apie 40 mln. eurų ir įmonėje žioji demoniška finansinė skylė?

Tai štai – 100 proc. „Ecoservice“ akcijų priklauso „BaltCap“ valdomai bendrovei „AWT Holding“, skelbia BNS savo pranešime.

Tik labai naivus žmogus šio fakto negebėtų sieti su dabar vykstančiu drakonišku mokesčių kėlimo už šiukšles Lietuvoje vajum.