Naujausios
KOMENTARAS
Alga už vaiko auginimą
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Dauguma prieš dekretines atostogas atlyginimo nesusikėlusių moterų dabar mėgaujasi ramybe, augindamos savo vaikelius ir gaudamos visą ikikrizinę algą. Sako, jog jų pajamos dabar didesnės negu dirbančių kolegų. Mat tiems karpė, mažino, spaudė valstybės ir privačiomis sulčiaspaudėmis.
Šiek tiek aprimo aistros ir dėl atlyginimus susikėlusiųjų. Jau nebekalbama, kad jas kiš už grotų. Per televiziją rodo mažiau ašarojančių moterų veidų.
Motinystės atostogos kai kam tapo puikia išeitimi iš situacijos, nes grėsė atleidimas iš darbo. Motinystės atostogomis sėkmingai pasinaudojo net Seimo narės Astos Baukutės vyras Kęstutis, už mokesčių mokėtojų pinigus žmonos lizinguojamu automobiliu nuvertęs šviesoforą. Ministro patarėjo alga buvo nebloga. Kodėl nepasinaudoti galimybe nedirbti, bet gauti tuos pačius pinigus?
Įstatymų kūrėjai motinystei ir tėvystei sudarė šiltnamio sąlygas. Gal ir gerai? Tuose šiltnamiuose išsiris daug vaikučių pabiručių. Pasitaisys Lietuvos demografinė padėtis. Juk iki šiol palankios sąlygos daugintis ir pripildyti pasaulį buvo tik vienišoms motinoms. Kuo daugiau vaikų, tuo didesnė socialinė pašalpa! Moterys taip išgudrėjo, kad visai netrokšta tekėti.
Vaikučių tėvas ir taip gyvena toje pačioje troboje, miega toje pačioje lovoje. Bet dokumentuose ji vieniša, nelaiminga, suvedžiota moteris. Jai priklauso valstybės parama, kompensacijos, nemokamas vaikų maitinimas. Ir niekas negali įrodyti kitaip, nes šalia lovos, kaip sakoma liaudyje, per naktį nestovi. O gaunamos pašalpos prie jos dar labiau nei santuokos sakramentas pririša vyrą. Palikti savo moterį ir vaikus, kas mėnesį gaunančius valstybės išlaikymą, būtų tolygu prarasti darbą.
Sprendimas ir ištekėjusioms vaikus auginančioms motinoms mokėti beveik visą atlyginimą — labai humaniškas. Ankstesnė tvarka diskriminavo ištekėjusią moterį ir normalią tradicinę šeimą. O šiandien daug kalbame apie lygias galimybes.
Tačiau, pasirodė, kas humaniška, tas ne visad apdairu. Nemirtingoji liaudis ir vėl įsigudrino išpešti iš naujojo įstatymo visą įmanomą naudą. Kai kurie darbdaviai prieš dekretines atostogas moterims taip sukėlė atlyginimus, kad augindamos savo vaikelius jos gali gyventi kaip ministrės. Šventą pareigą atliko net kai kurie kunigai, įdarbindami besilaukiančias moteris bažnyčiose.
Sklando kalbos, kad šis įstatymas kaip ir daugelis kitų — momentinis, vienkartinis. Esą sukurtas specialiai, nes laukėsi turtingų ir įtakingų dėdžių dukros. Net dukrų nėštumas apsukruoliams tapo gera proga nusiurbti iš valstybės vieną kitą dešimtį tūkstančių. Tik kažin ar toms moteriškėms dabar mojuojama įstatymo vėzdu ir gąsdinama kalėjimu? Sukčiavimu įtarinėjamos kokioje lentpjūvėje ar ūkyje įdarbintos nėščios moteriškės.
„Kas ką apgavo? Valstybė moteris, ar jos valstybę?“ — kėlė klausimą viena televizijos žurnalistė. Klausimas — pagrįstas. Jeigu įstatymas sukurtas lengvabūdiškas, kodėl juo nepasinaudojus. Juk ir valstybė seimūnų bei vyriausybės asmenyse nuo mūsų lupa devynis kailius. Jeigu nėštumo pašalpa skaičiuojama nuo kelių paskutinių mėnesių atlyginimo, tai ir reikia remtis tokiu atlyginimu, kokį rodo finansiniai dokumentai. O pakelti nėščiai moteriai atlyginimą joks įstatymas nedraudžia. Tai kodėl nustatytą laiką “Sodrai“ mokesčius mokėjusios motinos dabar neišvengia susidūrimo su teisėsauga?
Bet esmė ne čia. Socialinis draudimas iš viso neturėtų įsipareigoti nėščiosioms moterims, nes nėštumas nėra nei liga, nei senatvė, nei kokia kita nelaimė. Tą minutę, kai pagimdo kūdikį, kiekviena moteris, kas ji bebūtų — prezidentė, karo ministrė, studentė ar tiesiog bedarbė, atlieka vieną ir tą pačią misiją — yra motina ir augina savo vaiką. Taigi, ir valstybės atlygis už šitą sunkų darbą kiekvienai moteriai turėtų būti vienodas. Priklausomas nebent nuo to, kiek tuo momentu valstybė išgali mokėti — tūkstantį ar pusantro tūkstančio litų. Koks vidutinis tuo momentu atlyginimas.
Tokia tvarka nesukurtų precedento sukčiavimui, nediskriminuotų menkesnį socialinį statusą turinčių, bet motinystei gal geriau tinkančių moterų ir nepažeistų ką tik gimusio kūdikio lygių galimybių prieš kitus.
Deja. Svarstoma nauja motinystės pašalpų mokėjimo tvarka. Dvejus metus vaiką auginsiančios motinos gaus tik dalį savo algos. Pašalpos dydis vėl siejamas su atlyginimu. O prievolė mokėti pašalpą vėl kabinama „Sodrai“.
Bet vaikai juk auginami valstybei. Jie gins savo šalį, jai dirbs ir mokės mokesčius. Esama tvarka orientuota ne į vaiką, o į tėvus, tiksliau į jų darbines pajamas. Pagal šią logiką teisę metus ar dvejus augti su mama ir gauti valstybės paramą gali tik dirbančių moterų kūdikiai. Kiti patiria diskriminaciją.
Kuo kalta studentė ar darbo negaunanti moteris, kad valstybė ją baudžia nemokėdama motinystės pašalpos? Jeigu jau nėra darbo, tegu moterys gimdo ir augina vaikus. Tai apsaugos jas nuo degradavimo, o Lietuvą — nuo išnykimo. Motyvacija gimdyti, auginti ir auklėti turėtų būti visoms motinoms besąlygiškai mokama vienoda motinystės pašalpa. Kitaip tariant alga už vaiko auginimą. Demografinė situacija tikrai pasikeistų į gera.