Kasmet šiltėjant orams pasitinkame grįžtančius paukščius. Tradiciškai keliame jiems inkilus. Tačiau, pasirodo, daugelis tai darome netinkamai. Kaip įrengti mieliesiems giesmininkams namus, kad jie būtų patogūs ir saugūs?
Inkilų kėlimo pradininkas Lietuvoje yra laikomas gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas, kuris organizuotai inkilus pradėjo kelti prieš 98 metus. Ši tradicija yra puoselėjama ir šiandien. Inkilus kelia ne tik miškininkai ir gamtininkai, bet ir visi paukščių bei gamtos mylėtojai.
Kasmet Valstybinė miškų urėdija iškelia 3−4 tūkstančius inkilų.
Tik neobliuotos lentos
Dažnai žmonės nori sukurti gražesnį ir patogesnį inkilą, tačiau to visiškai nereikia.
Jie dažnai persistengia pagamintą inkilą lakuodami, dažydami, prie landos kabindami laktą, kad paukštis galėtų nutūpti.
Valstybinės miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė pasakojo, kad gaminant inkilą reikia pasirinkti sausas ir neobliuotas lentas. Atėjus laikui jaunikliams palikti inkilą, obliuotos lentos mažyliams neleidžia įsikibti į inkilo sienelę, todėl juos tai labai apsunkina. Žmonių įrengtos laktos prie inkilo angos dažniau padeda ne paukščiams, o plėšrūnams pasiekti inkilą.
Inkilai gali būti ir skobiami iš medžių rąsto – vadinamieji uoksiniai inkilai.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/