Perskaičiau biržiečio žinutę, jog ir Druskininkų gatvėse yra duobių. Jų galime rasti kiekviename mieste ir čia nieko nuostabaus. Tačiau kilo noras panagrinėti, o kas yra ir ko nėra šiuose panašaus dydžio miestuose, kurie tiek vienas, tiek kitas yra šalies pakraščiuose.
8000 prieš 200?
Daugiau nei šimtą kilometrų nuo Vilniaus nutolę Druskininkai didžiuojasi Druskonio ežeru, netoliese yra Vijūnėlės tvenkinys. Biržai, kuriuos nuo Latvijos sostinės skiria vos šimtas kilometrų, gali pasigirti Širvėnos ir Kilučių ežerais. Pro Druskininkus teka Nemunas, pro Biržus – Apaščia ir Agluona, o rajone dar yra ir Nemunėlis. Be jokios abejonės gamtos grožiu Biržai prilygsta Druskininkams, o gal net ir juos lenkia, jei prisiminsime karstinius ežerėlius ir smegduobes. Dideli mūsų rajono privalumai – architektūriniai paminklai. Kalbėtume apie Biržų pilį, Astravo ir Butautų dvarus. Nuostabus ir pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą. Jei vertinsime gamtą ir istorinius objektus, Biržai užtikrintai pirmauja.
Tačiau tuo mūsų rajono pranašumai ir baigiasi. Sovietmečiu parduotuvių lentynos buvo prikrautos mineralinio vandens “Biržai” ir “Likėnai” bei “Druskininkai”. Dabar gydomojo vandens mūsų rajone niekas nebepilsto, tačiau Druskininkuose veikia net 8 mineralinio vandens gamyklos. Prekės ženklai “Rasa”, “Hermis”, “Uniqa” ir kiti reprezentuoja Druskininkų kurortą kiekviename prekybos centre. Taip, Biržai gali pasigirti keliomis alaus daryklomis, tačiau jų potencialas nėra visiškai išnaudojamas. Net ir alaus šventės buvo panaikintos, todėl jų organizavimą perėmė kiti rajonai.
Druskininkuose per metus išpilstoma net 32,8 milijonai litrų mineralinio vandens. Be to, jis pripildo šio kurorto viešbučių vonias ir baseinus, garuoja pirtyse, trykšta fontanuose, šniokščia kaskadose, leidžiasi sniego pūkeliais slidinėjimo trasose… Šioje vietoje reikia parašyti apie turistų apgyvendinimo vietų skaičių, kad būtų akivaizdu, kaip per tris dešimtmečius Druskininkai atsiplėšė nuo Biržų – vienu metu kurorte gali apsistoti 8000 žmonių, Biržų rajone – keli šimtai.
300 mln. eurų investicijų Druskininkuose, o Biržuose?
Didžiulis Biržų privalumas – kažkada garsusis gydomasis Likėnų purvas. Deja, jo telkiniai už grašius buvo išnuomoti šiauliečiams, kurie Likėnų purvą už didžiulius pinigus parduoda tų pačių Druskininkų sanatorijoms ir viešbučiams bei klientams užsienyje. Biržų rajone pasimėgauti purvo voniomis negalima.
Būtina priminti ir dar vieną skaudulį – vietoj Likėnų kurorto plėtros, vietinė valdžia ramia sąžine leido prijungti Likėnų gydyklas prie Panevėžio ligoninės, kuri neypatingai suinteresuota reabilitacinės ligoninės vystymu. Nesiėmė jokių realių veiksmų dabartiniai Biržų politikai, kad Likėnuose ir Pabiržėje išaugtų šiuolaikinis kurortas. Ką per 30 nepriklausomybės metų veikė Druskininkų savivaldybė? Šiame kurorte įgyvendinami milijoniniai projektai, kuriami nauji objektai, diegiamos šiuolaikinės terapijos, gražinama aplinka. Vien tik į viešosios paskirties objektų atnaujinimą 2000 – 2015 metais investuota daugiau kaip 300 mln. eurų savivaldybės biudžeto ir įvairių fondų lėšų. Per 18 metų, nuo 2000 m. (39 tūkst.) iki 2018 m. (340 tūkst.) atvykstančių turistų skaičius išaugo 8,5 karto.
Kokiomis investicijomis gali pasigirti Biržų rajono savivaldybė? Trinkelėmis išklotos kelios aikštės, sutvarkyta Rotušės gatvė, į Agluoną nuleisti fontanai… Vadinasi, pajausk skirtumą. Tuo metu Druskininkuose savivaldybės iniciatyva buvo pastatytas vandens pramogų parkas, keli viešbučiai, slidinėjimo po stogu arena, oro lynų kelias, dabar kyla šiuolaikinė koncertų salė ir t.t. Aktyvi Druskininkų valdžia sugebėjo pritraukti privačių investicijų, kurių dėka kurorte buvo pastatyti šiuolaikiniai SPA viešbučiai. O ką padarė Biržų rajono valdantieji? Kokie jų darbo per kelis dešimtmečius rezultatai? Norėčiau, kad kiekvienas biržietis apie tai susimąstytų.
Reikia atsakomybės ir sprendimų
Svarbu sąžiningai vertinti savivaldybės darbą ir reikalauti jos vadovų atsakomybės bei veiklos rezultatų. Savaitgalį diskutavau su viena biržiete, kodėl reikia viešinti problemas. Juk tik viešumas gali paskatinti jų sprendimą. Nereikia to bijoti.
Palyginkime, ką turi mūsų kraštas ir kuo gali pasigirti Druskininkai? Viena ilgametė rajono politikė pasakė: „Mums nereikia Druskininkų“. Išeitų, kad ji nenori, jog Biržai klestėtų, juk didžiausias rajono potencialas slypi būtent turizmo ir sveikatinimo sferoje. Tik naujos darbo vietos ir investicijos gali sugrąžinti į gimtąjį kraštą emigrantus.
Ačiū Biržų rajono verslininkams, kurių dėka mūsų kraštas turi traukos objektų. Kalbu apie Sodeliškio dvaro sodybą, levandų ir avių ūkius, Kirkilų pramogų parką, Rinkuškių alaus daryklos restoraną „Alaus kelias“, ūkininkų ūkius ir kitus. Bet vien jų pastangų per mažai, kad Biržų kraštas suklestėtų. Tam reikia, kad atsakingai ir efektyviai dirbtų Biržų rajono savivaldybė.
Druskininkuose – valdžia, Biržuose – tik jos imitacija
Interviu su Druskininkų meru Ričardu Milanausku metu pacitavau vienos dabartinės Biržų rajono savivaldybės vadovės žodžius, kad valdžios tikslas yra išlaikyti esamą situaciją, rūpintis socialiniais ir švietimo klausimais, tačiau investicijų pritraukimas nėra rajono politikų reikalas.
„Man baisu, jei taip mąstantys žmonės gauna žmonių pasitikėjimą ir tampa savivaldybės vadovais. Vadinasi, visas savivaldybės darbas yra vykdyti tik kelias funkcijas iš šimtų deleguotų. Su tokiu mąstymu apie savivaldybės augimą, tobulėjimą ir progresą negali būti nė kalbos. Savivaldos tikslas yra rūpintis visuma, nenustumiant jokios srities į antrą planą. Galėčiau spėti, kad ši politikė nėra sukūrusi nė vienos darbo vietos, o iki užimtų pareigų, dirbo kokioje nors biudžetinėje savivaldybės įstaigoje. Oponentai Druskininkų savivaldybę bando pašiepti pavadindami uab‘u. Bet man, žmogui atėjusiam iš verslo ir žinančiam, kaip svarbu ir sunku uždirbti pinigus, tai yra pagyrimas. Ir jeigu mes tvarkomės kaip gerame uab‘e ir turime gerus rezultatus – man tai yra labai geras įvertinimas”, – “Biržiečių žodžiui” sakė R. Malinauskas.
Pabaigai, analizuojant, ką turi Druskininkai ir ko neturi Biržai, galima drąsiai teigti, kad – valdžios. Jei garsiame Dzūkijos kurorte dirba tvirtą stuburą turintys vadovai, tai Biržų kraštui ne vieną dešimtmetį vadovauja silpni ir vizijos neturintys “politikieriai”, kurie moka kalbėti, tačiau neturi supratimo, ką reiškia tikras darbas.
P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešajam interesui.