Naujausios
Marytės eksperimentai
Pakruojo kultūros skyriaus kraštotyrininkės Marytės Vaitiekūnienės šeima įpratusi, kad valgiai ant stalo pagardinti pačios šeimininkės išaugintomis prieskoninėmis žolelėmis. Jų kolektyviniame sode pakruojietė prisiaugina kiekvienais metais ir ragina moteris ne griežtai sekti iš kažkur išgirstais ar surašytais receptais, bet eksperimentuoti. Nes visi pripažinti receptai — eksperimentų vaisius.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Virtuvėje — jokių „E“
Ponios Marytės virtuvėje karaliauja moliniai indeliai ir drobiniai maišeliai su džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis bei arbatoms naudojamais augalais. Vienur kvepia kelių rūšių mėtos, kitur — bazilikas, peletrūnas, kalendra (senoviniai lietuviški pipirų analogai), rozmarinas ar šalavijas. Šeimininkė nepripažįsta parduotuvėse siūlomų gatavų prieskonių mišinių: M. Vaitiekūnienės nuomone, jie niekuo nesiskiria nuo tokių, kurių gali prisiruošti kiekviena šeimininkė. Nebent tuo, kad į „parduotuvinius“ be žolių dar pridedama visokių “E“.
Pakruojietė siūlo prieskonines žoleles laikyti nebūtinai džiovintas. Lygiai taip pat jas galima užšaldyti šaldiklyje ir pasiimti, kiek kada reikia.
Vaitiekūnams įprasta, kad kiekvienas šeimininkės siūlomas patiekalas — pagardintas žolelėmis. Ponia Marytė Pakruojyje atrado ir pripažino virtinius su varške, lašinukais ir peletrūnu. O pati namiškius, giminaičius neretai vaišina firminiu patiekalu — žuvimi, kepta su peletrūnu.
„Peletrūno šaknį paveldėjau iš vyro tetos, jau iškeliavusios Anapilin. Žuvį galima paruošti dviem būdais: marinuoti su druska, česnaku bei peletrūnu vakare prieš kepant ir palaikyti per naktį. Arba iškepti įprastai ir jau paruoštą apibarstyti peletrūnu. Tinka bet kokios jūrinės ar upių žuvys. Šis prieskonis labiausiai patinka žmonėms, nemėgstantiems žuvų patiekalų arba jų skleidžiamo kvapo, nes peletrūnas šį skonį ir kvapą nustelbia. Lygiai tokiais pat būdais galima su peletrūnu paruošti ir kitas jūrų gėrybes, pavyzdžiui, kalmarus“ — šeimyniniais receptais dalijosi ponia Marytė.
Prieskonių darželis savame sode
Mėgiamąjį peletrūną M. Vaitiekūnienė gavo iš vyro tetos. Iš jos parsivežė augalo kerelį. Pasodinus sode, prigijo vos vienas stiebelis. Šeimininkė jį aptvėrė, puoselėjo, kol prisiaugino tiek, kad jau galėjo skinti ir džiovinti.
Prieskoninius augalus pakruojietė ėmė auginti, vos tik įsigijo sodą. M. Vaitiekūnienė suskaičiavo, jog per daugelį metų sėjo ir sodino visus, kokie tik Lietuvoje išvis auga. Ieškojo apie juos informacijos ir periodikoje, ir internete. Ir pati mėgino, kur kas tinka.
„Kiekvienai šeimai gali patikti skirtingi prieskonių deriniai — reikia atrasti juos patiems. Ir išlavinti skonį: iš pradžių gali pasirodyti, jog viena ar kita žolelė netinkama, o vėliau pamėgstama“, — sakė M. Vaitiekūnienė.
Prieskoniais galima ne tik papildyti patiekalų skonį, bet ir papuošti, nustebinti, suintriguoti šeimynykščius bei svečius. Sykį ponia Marytė ant mėsos patiekalų užbarstė džiovinto violetinio baziliko. Šis tapo panašus į šokoladą. Pakruojietės šeima, įpratusi prie eksperimentų virtuvėje, nenustebtų ant mėsos pamačiusi ir tarkuotą šokoladą. O svečiams tai jau būtų neįprasta, įdomi naujovė.
CITATA: „Sykį ponia Marytė ant mėsos patiekalų užbarstė džiovinto violetinio baziliko. Šis tapo panašus į šokoladą.
Kokia žolelė kam tinka
Ponios Marytės blynai su varške ir mėtomis pusryčiams
EKSPERIMENTAI: Pakruojietė Marytė Vaitiekūnienė siūlo šeimininkėms pačioms eksperimentuoti su prieskoninėmis žolelėmis, atrasti kiekvienai labiausiai patinkančius derinius.
ORIGINALUMAS: Originalų skonį blynams su varške prideda džiovintos mėtos.
SAUGOJIMAS: Sudžiovintus prieskonius ponia Marytė pataria saugoti moliniuose indeliuose arba maišeliuose iš drobės.
Autorės nuotr.