Įdomių laikų sulaukėme. Žmoniją užklupęs virusas privertė mus į pasaulį pasižiūrėti kitomis, plačiau atvertomis akimis. Privertė pasikrapštyti ir pakaušius. Žiūrime, kaip gyvenome ir gyvename. Spėliojame, kaip gyvensime.
***
Savotiškai įdomu, kaip vienoje ar kitoje valstybėje dėl pandemijos suvaržomos žmonių laisvės. Vienur valdžia paliepia neiti be leidimo iš namų. Ir žmonės paklūsta. Kitur klusnumas įgyvendinamas valdžios baime. Dar kitur – pasitikėjimu valdžia. Lietuvoje už pasirodymą per karantiną viešoje vietoje be apsauginės kaukės galėjai gauti net 500 eurų baudą. Pažįstamas, gyvenantis Vokietijoje pasišaipė, jog lietuviai turtingesni nei vokiečiai. Mat Vokietijoje už tokį nusižengimą gali gauti tik 50 eurų baudą. Panašu, jog 50 eurų bauda mūsų tikrai nebūtų įtikinusi vaikščioti su kaukėmis. Tuo labiau, kad pirmą kartą nusižengus reikia mokėti tik pusę baudos. O drausmingiems vokiečiams užtenka ir simbolinių baudų. Dabar, nors iš esmės ne kažkas pasikeitė, jau galime lengviau atsikvėpti – gatvėse nėra privaloma kaukių ryšėti.
***
Mokslininkai, politologai ir kitokie žmonių gyvenimo būdo žinovai svarsto: kodėl viename pasaulio krašte virusas tarp žmonių smarkiau įsisuko, o kitur tas nematomas baisuoklis elgiasi gailestingiau? Pastebima, jog virusas smagiau jaučiasi, kur žmonių gyvena tirščiau. Ir mes tai pastebėjome. Nekilnojamojo turto žinovai praneša, kad Lietuvoje per karantiną padaugėjo žmonių, norinčių nusipirkti sodybas ir žemės sklypus. Gražus minčių posūkis mūsų galvose. Gal šalies kaimuose ir kaimeliuose sumažės namų, kurie užkaltais ar išdaužytais langais graudžiai laukia buvusių ar naujų šeimininkų? Viruso baimė išgins ne vieną atgal į kaimą?
***
Užklupus virusui, įsitikinome, kad iki pandemijos pasaulyje veikė tik vienas fabrikas – Kinijoje. Didelis fabrikas! Jame kinai viso pasaulio vartotojams gamino prekes. Kokį daiktą parduotuvėje ar turguje paimtum, buvai beveik garantuotas, jos jis pagamintas Kinijoje. Taip atsitiko todėl, kad kinai sutiko viską daryti pigiau. Todėl kitų valstybių didieji gamintojai strimgalviais į Kiniją iškėlė daugelį savo gamyklų. Ir džiaugėsi pelnais. Ir pigiais daiktais. Taip buvo sukurta kone pasaulinė gerovė. Ir pasirodė, kad net paprasčiausių vienkartinių medicininių kaukių patys nemokame pasidaryti. Todėl teko į Kiniją siųsti karinius orlaivius, kad atskraidintų kelias tonas kaukių, respiratorių. Mokėti brangiau. Ir nesiderėti. O kur dėsies?! Nori pigiau – pasisiūk kaukę pats iš sijono ar marškinių. Taip ne vienas darėme. Tada galima pabandyti ir kitiems daiktams kokį nedidelį fabrikėlį atidaryti. Juk pradedame įsitikinti, kad geriau, kai pasaulyje dirba daug mažų gamyklėlių, nei vienas didelis kombinatas. Nė vienas nesame toks didelis atgrubnagis, kad nesugebėtume šluotai koto uždėti. Tada to koto, kai pilni krūmai savų kotų, nereikėtų atskraidinti iš už jūrų marių. Gal verta pasikrapštyti pakaušius? Juk nėra ir nebus uždrausta taip daryti. Gal dar ką sugalvosime.