Neseniai paviešintas planas reformuoti regioninę pavėžėjimo sistemą gali sužlugdyti regioninius autobusų parkus ir kainuoti mokesčių mokėtojams dideles sumas. Galimai įsipynę verslo interesai. Su vietiniais vežėjais apie būsimas pertvarkas nekalbėta.
„Pasirengimas regiono lygmens viešojo transporto paslaugų organizavimo sistemos sukūrimui“ – tokia pusantro šimto lapų storio studija praeitą savaitę nugulė ant UAB „Biržų autobusų parko“ direktoriaus Mariaus Šerno darbo stalo. Joje bandoma ieškoti atsakymo, į ką tik direktorių pasiekusią neraminančią žinutę – kad bus panaikinti tarpmiestiniai maršrutai, tokie kaip Biržai-Kaunas.
Vietoj paaiškinimo – „knyga“
Biržų autobusai keleivius gabentų tik iki Panevėžio. Toliau nei iki apskričių centrų regioninis autobusų parkas keleivių vežti negalėtų. Į Kauną iš Biržų vykstantys žmonės Panevėžyje turėtų persėsti į kitą autobusą.
Vidaus reikalų ministerija iš konsultuojančios bendrovės „Smart Continental LT“ užsakė naujos viešojo transporto paslaugų sistemos regionuose studiją. Sunerimusiam dėl naujos pertvarkos autobusų parko vadovui M. Šernui ją atsiuntė Keleivių vežėjų asociacija. Iš ministerijos ir kitų institucijų – tyla.
Šioje knygos storio studijoje be kita ko nagrinėjama, ar gyventojai išgali susidėvėjusius drabužius keisti naujais, ar turi pakankamai batų, kaip dažnai lankosi kine, užsiima menine veikla ir pan. Šiuos duomenis studijos autoriai naudojo iš 2015 m. Statistikos departamento vykdyto tyrimo.
Deja, konkrečių žinių, kurios labiausiai rūpi ir liečia autobuso parko ateitį – trūksta.
Kvepia netiesioginiu žlugdymu
Kaip perkūnas iš giedro dangaus atėjusios naujienos sukėlė ant kojų ir vežėjus, ir keleivius. Neįgaliųjų atstovai negali atsikvošėti dėl naujos sistemos: nuo šiol ir taip ilgos tarpmiestinės kelionės gali tapti dar ilgesnės. Be to, neaišku, kaip reforma paveiks susisiekimą regionuose.
Rajonų autobusų parkai teigia, kad kažką gero kol kas čia įžvelgti sunku. Priešingai – panašu į žlugdymą.
M. Šernas pasakoja, kad tarpmiestinis maršrutas Biržai-Kaunas yra vienas pelningiausių, o jo gali nelikti. „Pelningi maršrutai mums leidžia ne tik išgyventi, bet ir dengti kitus maršrutus, kurie yra nuostolingi, bet reikalingi gyventojams“, – teigė „Biržų autobusų parko“ direktorius. Daugelis priemiestinių maršrutų bendrovei pinigų neatneša, tačiau jie yra gyvybiškai reikalingi savo automobilių neturintiems, senyviems gyventojams, kuriems autobusai yra vienintelis būdas iš kaimo patekti į rajono centrą.
Tarėsi už akių
„Nieko nežinojome apie tai“, – trauko pečiais M. Šernas, paklaustas, ar buvo įtraukti į diskusijas apie naująją tvarką. Kaip teigia vadovas, negavo net užuominų apie tai, kas vyksta.
Tarpmiestinius maršrutus administruojančios Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas teigė, kad pakeitimai kol kas tik diskusijų stadijoje. Paklaustas, kodėl į pradinę diskusiją nebuvo įtraukti rajoniniai autobusų parkai, V. Čiškauskas aiškiai atsakyti negalėjo. Jis pasikartojo, kad kol kas šie pokyčiai tik diskusijos ir neigė, kad yra parengtas su pokyčiais susijęs dokumentas. „Kai bus nuspręsta, tuomet autobusų parkus tikrai informuosime“, – teigė V. Čiškauskas.
Lietuvos transporto saugos administracija nutrauks sutartis su esamais vežėjais ir organizuos konkurencingą procedūrą vežėjams parinkti. Pagal preliminarų konkurso etapų kalendorių Lietuvos transporto saugos administracija mano, kad naujas konkursas įvyks 2021 m.
Šiuo metu nė viena sutartis su vežėjais nėra nutraukta, jie dirba pagal 2018 m. sudarytas sutartis. Šios sutartys nebus nutrauktos tol, kol bus pasirašytos naujos.
Ministerija nuo atsakymų išsisukinėja
Paprašyta pakomentuoti situaciją, Susisiekimo ministerija sutarčių su esamais vežėjais nutraukimą grindžia jau prieš tai straipsnyje aptarta Vidaus reikalų ministerijos studija bei Konkurencijos tarybos sprendimu. Būtent jis įpareigojo nutraukti sutartis su esamais vežėjais.
Susisiekimo ministerija negalėjo atsakyti, ar išliks maršrutas Kaunas–Biržai. Savo atsakyme jie teigia, kad rengdamiesi konkursui jie įvertins Vidaus reikalų ministerijos pateiktoje studijoje numatytus susisiekimo siūlymus, COVID-19 poveikį keleivių įgūdžiams keliaujant autobusais.
Nauji žaidėjai ar savivaldybių skurdinimas?
Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė mini įmonę „Transinesta“ ir teigia: „Konkurencijos taryba nustatė, kad esama tvarka, kai Lietuvos transporto saugos administracija nevykdo konkurencingos vežėjų atrankos procedūros, o pratęsia sutartis su esamais vežėjais, neleidžia į rinką ateiti naujiems dalyviams, kurie galėtų konkursuose varžytis su esamais vežėjais paslaugų kokybe ir konkurencinga paslaugų kaina. Viena tokių įmonių, kuri negalėjo ateiti į rinką, – bendrovė „Transinesta“.
Gavusi šios bendrovės skundą, Konkurencijos taryba atliko tyrimą ir nustatė Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Be to, esama tvarka riboja konkurenciją ir tarp šiuo metu rinkoje veikiančių vežėjų, nes kai nėra skelbiami konkursai, bendrovės negali varžytis tarpusavyje dėl kitų (sakykim, gretimo miesto ar rajono) maršrutų, kuriais norėtų ir galėtų vežti keleivius, aptarnavimo, pavyzdžiui, pasiūlyti aptarnauti keleivius naujesniais autobusais už palankesnę kainą.“
M. Šernas teigia, kad naujų žaidėjų tikslas pasiimti tik pelną. „Šiuo atveju, jie pasiimtų pelną, o savivaldybėms liktų vien išlaidos. Savivaldybė turės dotuoti parką, nebus kitos išeities. Taigi, ne tik neteksime pelno – lauks ir didelis nuostolis. Jei 2019 m. nepelningi maršrutai mums kainavo 150 tūkst. eurų, tai patvirtinus naują planą jie galėtų išaugti iki 400 tūkst. eurų. Prieisime iki tokios situacijos, kad norėdami pirkti spausdintuvą turėsime kreiptis į rajono tarybą. Neliks jokio finansinio savarankiškumo“, – apgailestavo M. Šernas. Jis neslepia, kad darbas tokioje įstaigoje būtų tiesiog demotyvuojantis.
Garliava išvedė į gatves