Iš karo zonos Ukrainoje atvykusi šeima prašo pagalbos

Edi­tos Mi­ke­lio­nie­nės nuo­tr.
Iš ka­ro zo­nos Do­nec­ke pa­bė­gu­si Kris­ti­nos šei­ma ieš­ko iš­si­nuo­mo­ti bu­to Bir­žuo­se. Ant ma­mos ke­lių mums sma­giai po­zuo­ja Ka­tia.
Ga­vu­si lei­di­mą gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, prieš mė­ne­sį į Bir­žus at­vy­ko jau­na šei­ma iš Uk­rai­nos, Do­nec­ko sri­ties. Kris­ti­na ir Alek­sand­ras įsi­dar­bi­no bend­ro­vė­je "Bir­žų duo­na", ta­čiau ne­tu­ri kur gy­ven­ti – ieš­ko iš­si­nuo­mo­ti bu­to Bir­žuo­se.

Kris­ti­nos pa­var­dė lie­tu­viš­ka – do­ku­men­tuo­se už­ra­šy­ta Vin­su­nai­te. Nu­sis­te­bė­jo­me: mo­te­ris – lie­tu­vė? Pa­si­ro­do, jog Kris­ti­nos se­ne­liai – lie­tu­viai, iš­vy­kę gy­ven­ti į Uk­rai­ną. Kris­ti­nos ma­ma gi­mė Uk­rai­no­je, iš­te­kė­jo už uk­rai­nie­čio. De­ja, Kris­ti­nos tė­tis jau iš­ke­lia­vęs Ana­pi­lin.

Kris­ti­nos vy­ras – Alek­sand­ras Pa­no. Duk­re­lei Ka­te­ri­nai – vie­ne­ri.

– Prieš me­tus į Lie­tu­vą nuo ka­ro pa­bė­go bro­lis. Įsi­dar­bi­no "Bir­žų duo­no­je". Ai­dint šū­viams ne­be­ga­lė­jo­me gy­ven­ti ir mes. Ne­no­rė­jau, kad duk­re­lė aug­tų bai­mė­je, pa­var­go­me nuo­lat lėk­ti slėp­tis su ją į slėp­tu­vę. Kar­tą kaž­kas pra­dė­jo šau­dy­ti fe­jer­ver­kus. Iš­si­gan­du­si par­puo­liau ant že­mės, – kal­bė­jo Kris­ti­na.

Į Lie­tu­vą ruo­šia­si ir Kris­ti­nos ma­ma. Ji jau tu­ri lei­di­mą gy­ven­ti, ta­čiau iš­vy­ko į Uk­rai­ną tvar­ky­ti rei­ka­lų, par­duo­ti bu­to.

– Su vy­ru esa­me me­di­kai – fel­če­riai. Ta­čiau pa­gal spe­cia­ly­bę dirb­ti kol kas ne­ga­li­me, nes ne­tu­ri­me pi­ni­gų iš­si­lai­ky­ti li­cen­ci­jai, – kal­bė­jo mo­te­ris.

At­vyk­da­mi į Lie­tu­vą, Kris­ti­na ir Alek­sand­ras iš­si­nuo­mo­jo bu­tą Bir­žuo­se, tuo­met įsi­dar­bi­no. Ta­čiau šei­mi­nin­kai tu­ri ki­tų pla­nų, tad pa­pra­šė iki rugp­jū­čio 1 die­nos iš­si­kraus­ty­ti. Šei­ma nuo­lat in­ter­ne­te tal­pi­na skel­bi­mus, jog no­ri iš­si­nuo­mo­ti bu­tą, ta­čiau pa­siū­ly­mų ne­su­lau­kia.

– Iš­si­nuo­mo­tu­me bu­tą Pa­ne­vė­žy­je, ten pro­ble­mų nė­ra, ta­čiau čia tu­ri­me dar­bą, ku­ris mums la­bai pa­tin­ka. Dir­ba­me pa­mai­no­mis, to­dėl ga­li­me pri­žiū­rė­ti duk­re­lę. Žmo­nės ge­ra­no­riš­ki. Jei ku­ris iš bend­ra­dar­bių ne­mo­ka ru­sų kal­bos, bet nors tru­pu­tį su­pran­ta, no­riai bend­rau­ja ir mes su­si­kal­ba­me. Su­si­kal­bė­ti pa­de­da ir bro­lis, ku­ris per me­tus iš­mo­ko lie­tu­viš­kai. Ke­lis žo­džius lie­tu­viš­kai mo­ku ir aš, – pa­sa­ko­jo Kris­ti­na.

Šei­ma bu­vo nu­si­žiū­rė­ju­si ir ne­bran­gų na­me­lį, ta­čiau rei­kia 20 pro­cen­tų įna­šo. To­kių pi­ni­gų jie kol kas ne­tu­ri, nes įsi­gi­jo se­ną au­to­mo­bi­lį, bui­čiai rei­ka­lin­gų daik­tų.

– Čia gy­ven­ti mums pa­tin­ka, ra­mu, nė­ra ka­ro, – sa­ko Kris­ti­na.

Gal­būt at­si­ras žmo­nių, ku­rie ga­li iš­nuo­mo­ti šei­mai bu­tą su pa­to­gu­mais. Už­tek­tų vie­no ar dvie­jų kam­ba­rių. Kris­ti­na su­tik­tų gy­ven­ti ir bend­ra­bu­ty­je, ta­čiau bend­ra­bu­čio kam­ba­ry nė­ra vo­nios kam­ba­rio mau­dy­ti duk­re­lei.

Kas ga­li­te pa­dė­ti, skam­bin­ki­te Kris­ti­nai te­le­fo­nu 8 647 65866 ar­ba Alek­sand­rui 8 684 93952.