Išminties paieškos
Pastebėjote, ši tema savotiškai „laidojama“ savivaldybėje, nėra viešų politinių diskusijų objektas. Esminių kraštui problemų aptarimai nevyksta savivaldos posėdžių metu, darbotvarkėje – tyla. Lyg net neegzistuotų. O riedėjimas žemyn jau įgauna rekordines formas. Regis, šildymo kainų didumu aplenkėme paskutinę konkurentę – Ignaliną, ir jau dabar pelnytai – pirmoji vieta.
Politinė bejėgystė, nejautra savo žemiečiams? O gal akivaizdus faktas – dešimtmečiais vangią vietos politiką vykdo „nemirtingi“ politikai, kas ketverius metus keičiantys savivaldos tarybos salėje tik sėdėjimo vietą. Suvoktis veikti kartu – kurti, tartis, bendrai ieškoti naudingų kraštui sprendimų – ne Biržų politikos dimensija. Perfrazuočiau kultūros tyrinėtojo Dariaus Kuolio teiginį – Seimas – bendros išminties paieškos vieta, o savivaldos taryba – bendros išminties ir bendro veiksmo paieškos vieta. Taigi, ar tokios esama? Juk tai esminė, lemianti krašto būtį aplinkybė, kai jos nebuvimas – nebūtį.
Grožis ir kūryba
Girdžiu jau teigiant – Biržai gražėja. Ir kas? Socialiniai duomenys tikrai ne „grožio“ indikatoriai, o politikai – ne „grožio“ kūrėjai. „Gražėja“, kai esminis krašto gero gyvenimo rodiklis jau kadais virtęs antirodikliu – žmonės atsisako tėvystės džiaugsmų, žmonės išvažiuoja, žmonės nebegrįžta.
Kai kraštas netenka gyvybės, nebesvarbu, kokio grožio palatoje ligonis guli.
Kada prasidės reali politinė krašto kūryba?
Kraštiečiai jau ilgą laiką gyvena mintimis – niekas nesikeis, mes įpratome, bus kaip bus. Krašto žmonėms nesvarbi ateitis, kurios paveikti negali. Nes žmonės pajėgūs kurti tik savo gyvenimus, ne bendrą visų – tai jau politikų uždavinys. Tačiau taip jau susiklostė – į Biržų savivaldą dešimtmečiais ateina politikai, nematantys krašto ateities, todėl jos ir nekuriantys. Negali kurti to, ko nematai.
Koks atgimimas be ateities?
Įdomi detalė – po kelių dešimtmečių valdymo vietos politinės jėgos ant savo rinkiminių plakatų net neberašo: „Už Biržų klestėjimą“, „Už mylinčius Biržus“, „Už ateitį Biržuose“. Nes žmonės, perskaitę šūkį, labiau suvoks jį kaip patyčią nei prakilnų pasižadėjimą. Šūkis „Už klestinčius Biržus“ ir šalia – bejausmė realybė: menkiausias pajamas gaunančių, didžiausius mokesčius mokančių, labiausiai prasiskolinusių žmonių kraštas.
Net prieš kelis metus įsisteigęs su tikrai viltingu pavadinimu „Biržų atgimimas“, kuriam ir pats kurį laiką priklausiau, galvoju, irgi neturi krašto ateities idėjos. Sumanymas kitaip spręsti krašto reikalus yra, neskubėti vykdyti centrinės valdžios politines užgaidas, saugoti istorinį paveldą, puoselėti bendruomenes, kreipti dėmesį keliams – yra, o štai ateities – ne. Į ką jų dėka gali atgimti Biržai, „atgimiečiams“ taip pat nelabai suprantama.
Nejautra miestui
Ateities matymas ir jos siekimas – esmingiausias vietos politikos uždavinys, kuris iki šiol krašto politikoje dalyvavusiems žmonėms, nepaisant „miesto gražinimo žingsnelių“, niekada nebuvo įkandamas.
Kaip pavyzdys – „Lidl“ statyba Janonio aikštėje. Eklektiški, vienas su kitu nesusiję sprendimai, draskantys nusistovėjusius miestelėnų įpročius, miesto visumą, taip pat architektūrą. Beje, regis, architektūrinių reikalavimų miesto statiniams Biržų savivalda iki šiol nėra priėmusi (principas – statom bet ką ir bet kaip), o „Lidl“ jau būtų ir pastatytas, jei ne Panevėžio regioninės architektūros tarybos išvada, kurioje teigiama, jog „Lidl“ architektūros kūrinys atitinka tik 3 iš 8 architektūros kokybės kriterijų ir pateiktas reikalavimas perdaryti.
Mano asmeniniu vertinimu, savivalda demonstruoja pasibaisėtiną nejautrą savo miestui.
Idėja kraštui – kad tik kiti valdžios nepaimtų
Nors kiek besidomintis vietos politika būtinai pastebės – vietos politinių partijų aktyvumas labiausiai nukreiptas į valdžios ėmimą ir išlaikymą. Vargu ar Biržuose dar buvusi tokia marga partijų konglomeracija, kad tik „atgimiečiai“ ir konservatoriai būtų palikti ne aktyviais proceso dalyviais, o tik stebėtojais.
Ir jei kas nors manęs paprašytų įvardinti pagrindinį šios krašto valdžios ateities siekį, atsakyčiau nedvejodamas: pagrindinė šių ketverių metų kadencijos į valdžią susibūrusių politikų idėja kraštui – kad tik kiti valdžios nepaimtų.
Nesant rašytinio šaltinio, apie valdžią laikančių Biržų ateities matymą galima spręsti tik iš fragmentų: gatvių tvarkyba, personalijos į valdiškas įstaigas, kelionės pas kaimynus, gausybiniai susitikimai ir apdovanojimai.
Vardan ko?
Tikrai neprošal sužinoti iš jų pačių – vardan kokio tikslo prieš trejus metus buvo sudaryta valdančioji dauguma, susiskirstytos funkcijos, perimti valdymo instrumentai. Vardan ko? Žinoma, galima iškratyti ant šio klausimo „iš kibiro“ visą politinį žodynėlį labai net nesirenkant: vardan pozityvizmo, rūpesčio žmonėmis, demokratijos, neigiamų apraiškų naikinimo, neigiamų tendencijų šalinimo, antisemitizmo išgyvendinimo, istorinės atminties saugojimo, tinkamo funkcijų vykdymo ir t. t.
Tačiau klausimas lieka labai konkretus – kokius Biržus visus tuos vadovavimo metus matė valdžią pasiskirstę politikai, kokią krašto ateitį jie matė laiko perspektyvoje – po ketverių, po aštuonerių metų – ir kaip to siekė.