Kai idėja tampa gražiais susitikimais ir draugyste

Ne pa­slap­tis, kad ma­my­tėms, au­gi­nan­čioms vai­ku­čius, kar­tais rei­kia pa­pil­do­mos veik­los, už­siė­mi­mų, kad pra­si­blaš­ky­tų. Nors gy­ve­na­me nuo­sta­bia­me kraš­te, ku­ria­me ne­trūks­ta ža­lu­mos, gra­žių lan­ky­ti­nų vie­tų, bet veik­los Bir­žų kraš­te su ma­žais vai­kais trūks­ta. Net la­bai.

Sma­gu, kad Bir­žuo­se yra ini­cia­ty­vių ma­mų. Vie­na ma­my­tė, var­du Ad­ri­ja, pa­kal­bi­no ki­tą ma­my­tę Ro­ber­tą (be­je, su ku­ria taip pat ne­bu­vo pa­žįs­ta­mos, o su­si­pa­ži­no per „fa­ce­book” gru­pę 2018 m. „lie­pi­nu­kai”, ka­dan­gi abi yra iš Bir­žų) ir pa­siū­lė, kad rei­kia su­kvies­ti ma­my­čių su­si­ti­ki­mą, ku­rios au­gi­na vai­kiu­kus iki 1 me­tų.

Ka­dan­gi idė­jos au­to­rė yra iš Kir­do­nių ir ži­no­jo, kad Kir­do­nių dau­gia­funk­cis cent­ras yra gra­žiai su­tvar­ky­tas ir bū­tų ga­li­my­bė su­si­ti­ki­mus reng­ti čia, pa­kal­bė­jo su cent­ro di­rek­to­re, ga­vo su­ti­ki­mą ir nu­spren­dė suor­ga­ni­zuo­ti ma­my­čių su­si­ti­ki­mą.

Pa­ra­šė skel­bi­mą, pa­skel­bė „facebook‘e” ir 2019 m. sau­sio 23 d. įvy­ko pir­ma­sis su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me da­ly­va­vo 8 ma­my­tės su vai­kiu­kais. Ma­žiau­siam tur­būt te­bu­vo vos mė­nuo. Su­si­ti­ki­mo me­tu ma­my­tės pa­bend­ra­vo, pa­si­da­li­no min­ti­mis, idė­jo­mis, kaip ga­lė­tų at­ro­dy­ti to­li­mes­ni su­si­ti­ki­mai, ką bū­tų ga­li­ma nu­veik­ti su to­kiais ma­žu­liu­kais.

Su­si­ti­ki­mai vy­ko kas sa­vai­tę. Juos mes gra­žiai va­di­na­me Ma­my­čiu­kų su­si­ti­ki­mais. Jų me­tu su­gal­vo­da­vo­me veik­los ma­žy­liams. Vie­ną kar­tą da­rė­me vai­kų ran­ky­čių ir ko­jy­čių ant­spau­du­kus, ki­tą – pa­ga­mi­nu­sios na­muo­se, at­si­ne­šė­me įvai­rių spal­vų že­lė ir lei­do­me vai­kams su­si­pa­žin­ti su šia teks­tū­ra. Taip pat vai­kai la­vi­no po­jū­čius ty­ri­nė­jant įvai­rių for­mų ma­ka­ro­nus, o au­sy­tės su­si­pa­ži­no su gi­ta­ros skam­be­siu. Įs­pū­džių ir ge­rų emo­ci­jų ne­trū­ko ir mums pa­čioms, nes Šv. Va­len­ti­no die­nos pro­ga su­ren­gė­me Va­len­ti­ni­nę fo­to­se­si­ją, ne kar­tą vy­ko­me į Pas­va­lio ba­sei­ną, va­sa­rą su­si­tik­da­vo­me vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė­se, o vie­no su­si­ti­ki­mo me­tu ne­tgi ke­pė­me sau­sai­nius. Tie­sa, ne kiek­vie­ną sa­vai­tę pa­ruoš­da­vo­me vai­kams „pro­gra­mą“. Kar­tais su­si­ti­ku­sios tie­siog ple­pė­da­vo­me, o vai­kiu­kai žais­da­vo.

Ši gra­ži idė­ja vir­to nuo­la­ti­niais su­si­ti­ki­mais ir gra­žia drau­gys­te, nes ki­tos ma­my­tės su­si­tin­ka ne tik Kir­do­nių dau­gia­funk­cia­me cent­re ren­gia­muo­se su­si­ti­ki­muo­se, bet ir išei­na kar­tu pa­stum­dy­ti ve­ži­mų ar va­žiuo­ja vie­na pas ki­tą į sve­čius.

La­bai sma­gu, kai yra tiek pa­žįs­ta­mų ma­my­čių, nes kai Bir­žuo­se or­ga­ni­zuo­ja­mi ko­kie už­siė­mi­mai, ren­gi­niai vai­kams, ga­li pa­kal­bin­ti ką nors iš Ma­my­čiu­kų ir ei­ti kar­tu, kad bū­tų sma­giau ar­ba nuei­ni ir vis tiek ką nors su­tin­ki iš mū­sų kom­pa­ni­jos.

Mes bend­rau­ja­me ne tik su­si­ti­ki­mų me­tu. Tu­ri­me sa­vo plat­for­mą, kur da­li­na­mės vai­kiu­kų nuo­trau­ko­mis, vi­deo. Ka­dan­gi ma­žy­liai spar­čiai au­ga ir mo­ko­si pa­žin­ti pa­sau­lį, tai pa­si­da­li­nam juo­kin­gais vaiz­de­liais, kaip jie tai da­ro. Taip pat pa­de­dam ir iš­ki­lus bė­dai: ne kar­tą skam­bė­jo klau­si­mas: „kas tu­rit gy­dy­to­jos te­le­fo­no nu­me­rį“, „kas ži­not, ka­da šian­dien dir­ba gy­dy­to­ja?“, „kas tu­ri vais­tų, te­pa­liu­ko?“, „ką da­ryt, vai­kas nie­ko ne­val­go“ ir pan. Sma­gu, kai yra ma­my­čių kom­pa­ni­ja, au­gi­nan­ti pa­na­šaus am­žiaus vai­kiu­kus, ka­dan­gi ga­li pa­si­tar­ti, pa­si­guos­ti, pa­si­džiaug­ti ar gau­ti ko­kios ki­tos rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos, nes vi­sa­da pa­si­da­li­na­me nau­jie­no­mis apie vyks­tan­čius ren­gi­nius, už­siė­mi­mus vai­kams, ak­ci­jas vai­kiš­koms pre­kėms ir t. t.

Taip pat tu­ri­me ‘facebook‘e” už­da­rą gru­pę pa­va­di­ni­mu „Šimt­me­čiu­kai”. Toks pa­va­di­ni­mas at­si­ra­do ne at­si­tik­ti­nai: vi­si mū­sų su­si­ti­ki­muo­se da­ly­vau­jan­tys vai­ku­čiai yra gi­mę 2018 m., kuo­met bu­vo šven­čia­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tis. Vy­riau­sias šimt­me­čiu­kų vai­kas yra gi­męs 2018 m. va­sa­rį, jau­niau­sias – 2018 m. gruo­džio pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis. Be­je, dau­giau­sia su­si­ti­ki­muo­se da­ly­vau­jan­čių vai­kų – ber­niu­kai.

Tuoj bus me­tai nuo mū­sų pir­mo su­si­ti­ki­mo. Ki­ti vai­kiu­kai jau pra­dė­jo lan­ky­ti dar­že­lį, ne­be­ga­li da­ly­vau­ti kas sa­vai­tę vyks­tan­čiuo­se su­si­bū­ri­muo­se, ta­čiau net į tą pa­čią dar­že­lio gru­pę pa­ten­ka ne vie­nas vai­kas iš mū­sų „Šimt­me­čiu­kų”. Sma­gu, nes vai­kiu­kams daug leng­viau adap­tuo­tis nau­jo­je ap­lin­ko­je, kai yra vai­kų, su ku­riais žais­da­vo ir anks­čiau. Juo­kau­ja­me, kad po to mū­sų „Šimt­me­čiu­kai” su­si­rinks ir į tą pa­čią kla­sę mo­kyk­lo­je ir vėl vi­si bus kar­tu.

Nors idė­jos au­to­rė ir ne­be­da­ly­vau­ja mū­sų su­si­ti­ki­muo­se, nes iš­vy­ko gy­ven­ti į už­sie­nį, bet vis tiek pa­lai­ko­me ry­šį, o ma­my­čių su­si­ti­ki­mai te­be­vyks­ta to­liau. Vi­sos ma­my­tės jai dė­kin­gos už šią min­tį ir ini­cia­ty­vą suor­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus. Tai pui­kus pa­vyz­dys, kaip idė­ja ga­li tap­ti pui­kiais su­si­ti­ki­mais ir gra­žia ma­my­čių drau­gys­te.

Taip pat esa­me dė­kin­gos Kir­do­nių dau­gia­funk­cio cent­ro di­rek­to­rei Sand­rai Pet­ru­lio­nie­nei, ku­ri lei­do su­si­ti­ki­mus reng­ti jos va­do­vau­ja­ma­me cent­re bei vi­sam per­so­na­lui, ku­ris mus vi­sa­da pa­si­tin­ka su šyp­se­na.