Jūratė Budriūnaitė – biržiečių mylima aktorė, kuri rugsėjo 30 dieną vaidins spektaklyje „Remyga“, festivalio „Žaldokynės kraštas“ metu. J. Budriūnaitė yra Šiaulių miesto dramos teatro aktorė, jame dirba nuo aktorystės studijų baigimo. Pažįstama ne tik teatro scenoje, bet ir iš televizijos ekranų. Jūratė sava, nes kilusi iš Gulbinų. „Savas kraštas – kaip savi marškiniai“, – sako viena populiariausių Šiaulių dramos teatro aktorių J. Budriūnaitė.
Laikmetis, atrastas spektaklyje
Šiaulių dramos teatras rugsėjo 23 dieną minėjo savo įkūrimo ir veiklos 90-metį, o šią iškilią datą paminėjo būtent su O. Koršunovo režisuotu spektakliu „Remyga“. Prieš spektaklį Biržuose kalbinta J. Budriūnaitė sakė šiek tiek nerimaujanti, nes karantininis laikas aktoriams buvo per ilgas. J. Budriūnaitė atskleidė savo matymus ir išgyvenimus: „Labai daug jaudulio… Įdomu, kaip spektaklį priims biržiečiai. Nors visą vasarą gandas apie spektaklį netilo, nes ir romano autorius Rimantas Kmita yra gerai žinomas, ir pats režisierius O. Koršunovas buvo labai lauktas. Spektaklis „Remyga“ man buvo pirmasis darbas su O. Koršunovu. R. Kmitos to paties pavadinimo romanas, pagal kurį ir yra pastatytas spektaklis, nėra lengvas, o žinantys O. Koršunovo režisūrinį braižą, gali numatyti, kad spektaklyje romantikos ir poezijos bus labai mažai. Tai – labai ekspresyvus, judrus, greitas spektaklis, kuriame įvykis keičia įvykį ir tie įvykiai, beje, tikroviški. Ir vietos, kaip ir romane, taip ir spektaklyje, tikros, labiausiai žinomos šiauliečiams, bet iš bendrų bruožų atpažįstamos visiems“- teigė pašnekovė.
Ji išdavė, kad spektaklio garso takelis kuriamas čia pat – scenoje. Groja puikūs, talentingi muzikantai, todėl muzika yra ypač svarbi. „Tie laikai, kurie vaizduojami „Remygoje“, žinomi ir man – kaip tik politinio perversmo metu, griūnant Rusijos imperijai, mes, keli kursiokai, po studijų atvykome į Šiaulius – man jie pasirodė negražūs, nors tu ką. Tik dabar baigiu juos prisijaukinti, nes miestas tapo mano namais – čia ir darbas, ir šeima, ir draugai. „Remygoje“ vaidinu baro šokėją – ir tą barą puikiai pamenu. Lankydavomės jame, o labiausiai imponavo jo dekoracija, vaizduojanti karstą, karste – kaukolės. Net neabejoju, kad ir biržiečiai atpažins tą laikmetį ir ras savo miesto detalių, panašių į šiaulietiškas“- įsitikinusi aktorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ir tarmė panaši – be galūnių, o spektaklyje taip ir kalbama. „Kai mokiausi Pabiržėje, lankiau Biržų muzikos mokyklą, ir gerai atsimenu, kad Biržų centre mane kalbindavo vadinamieji „pašto karveliai“. Šiauliai gi turėjo tuo pačiu metu savo „grupuotę“, „princais“ juos vadindavo… Iš tiesų, tai pavojingas, nerimastingas, neaiškus laikmetis… O ir scenoje pavaizduoti jį nėra lengva. Bet trys vyrai – rašytojas R. Kmita, režisierius O. Koršunovas ir jo asistentas Jokūbas Brazys sukūrė paveikų spektaklį, kuriame panaudota daug dokumentikos, archyvinės medžiagos ir tikrų faktų. Vienas iš jų – popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Kryžių kalne. Beje, „Remygos“ premjera įvyko Anykščių festivalyje „Pakeleivingi“, kuriame jis pelnė pagrindinį prizą. Esu įsitikinusi, kad biržiečiai galės pasigėrėti talentingų kolegų aktoriniais darbais ir pajausti tą laikmetį“,- pasakojo buvusi biržietė aktorė.
Apie televiziją…
J. Budriūnaitė – ne tik aktorė. Ji dirba ir mokykloje bei privačioje su vyru įkurtoje dainavimo studijoje „Nieko tokio“, kurioje muzikos mokosi 3 – 14 metų vaikai. Dainorėliai čia ugdomi jau 18 metų. Vasarą aktorė dirbo Pakruojo dvare, ir, kas jame lankėsi, tai greičiausiai J. Budriūnaitę atpažino baronienės vaidmenyje. Paklausta, kaip klostosi reikalai televizijoje, nes čia vaidino populiariame seriale „Moterys meluoja geriau“, J. Budriūnaitė šmaikštauja, kad jos herojė šiuo metu yra išsiųsta į Ispaniją, o tolesnis jos likimas yra sprendžiamas serialo kūrėjų. Aktorė pripažįsta, kad darbas teatre ir televizijoje skiriasi kaip diena nuo nakties, visgi teatro scena J. Budriūnaitei labiau patinka.
… ir populiarumą
„Televizija man davė žinomumą, o teatro kultūrinė vertė yra visai kitokia. Štai ir šiemet atvykstu į Biržus, į „Žaldokynės kraštą“, į Biržų sceną, nuo kurios kiekvieną pažįstamą jei nematysiu, tai pajusiu širdimi. Susitikimas su savais yra pats didžiausias vaidmuo, jaudinuosi kiekvieną kartą, nes scenoje į mane žiūri mama, brolis, mokytojai, kaimynai, bičiuliai… Jau ir dabar, prieš spektaklį, man skambina Biržuose gyvenantys pažįstami. Ačiū Dievui, visus artimuosius dar turiu, mama gyva, gyvena Gulbinuose, brolis – Biržuose, tik tėtį jau palaidojom. Nedažnai man tenka grįžti į gimtuosius Gulbinus“,- pripažįsta aktorė.
Ją liūdina nykstantis kaimas, tačiau stebina nykimui atsparūs ir nepasiduodantys vietiniai žmonės. „Ar taip turi būti XXI amžiuje – kaimas be parduotuvės? Ar taip turi būti – kaimas be kultūros namų? Lietuvoje, ypač regionuose, kultūra laikosi ant entuziastų pečių. Graudu. Virusiniai metai išties buvo keisti, nors man asmeniškai ir įdomūs – įgijau daug naujos patirties. Todėl savo krašto žmonėms linkiu šviesos. Pažiūrėkime į gamtą – metų laikai vis dar tie patys, gamta žino, kada žydėti, mesti lapus… Gamta nekaupia neigiamos informacijos, nekaupkime jos ir mes. Juk iš esmės nelabai kas ir pasikeitė, tik tempas sulėtėjo, o juk gėlės žydi toliau, vaikai auga ir juokiasi. O aš tikiu ir viliuosi, kad žmonės labai išsiilgo ir laukia tikro, gyvo teatro“, – kalba iš Gulbinų kilusi aktorė J. Budriūnaitė.
Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje.
