Iš Alytaus kilusi, bet Biržuose ilgai gyvenusi, emigrantė Sandra Saulevičiūtė save drąsiai vadina biržiete. Jau septynioliktus metus Jungtinėje Karalystėje gyvenanti jauna moteris ten neseniai įkūrė savo verslą – gamina išskirtinius skanėstus. Su „Biržiečių žodžiu“ Sandra sutiko pasidalinti mintimis apie emigraciją, verslą ir savo dvasinę kelionę vidinės ramybės link...
Papasakokite apie save – kur gimėte, augote, mokėtės?
Gimiau ir užaugau Alytuje. Vėliau su šeima persikraustėme į Biržus. Čia mokiausi Kaštonų pagrindinėje mokykloje, o paskui perėjau į „Atžalyno“ mokyklą, ten pabaigiau 12 klasių. Baigusi vidurinę, Utenoje studijavau kineziterapiją.
Nuo 2008 metų gyvenate Jungtinėje Karalystėje. Kodėl išvykote iš Lietuvos?
Norėjau pamatyti pasaulį, pamatyti Angliją… Tada galvojau, kad baigsiu studijas, išvažiuosiu į Angliją, užsidirbsiu pinigų ir galėsiu daug keliauti. Bet išėjo taip, kad ten ir pasilikau.
Kokia buvo pradžia svečioje šalyje? Kaip jautėtės ar nesiilgėdavote namų?
Sakyčiau, kad pradžia buvo gana lengva. Į Angliją atvykau viena, man jau buvo paruošta gyvenamoji vieta ir darbas. Jaučiausi puikiai, viskas buvo labai įdomu, nauja, kitaip… Susipažinau su nuostabiais žmonėmis, tad vienatvės nespėjau ir pajausti. Tik ilgėdavausi šeimos ir lietuviško maisto.
O dabar, ten tiek metų pragyvenusi, ar jaučiatės, kaip namuose?
Manau, kad nesvarbu, kur esi, namus žmogus gali susikurti visur. Man namai daugiau asocijuojasi su vidine būsena, ramybe… Kaip sakoma, namai ten, kur širdis.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/