Virginijus Vėta su žmona Dalyte gyvena Juostaviečiuose. Jis – užkietėjęs žvejys, todėl, kai kimba žiobriai, o pats darbymetis, viskam laiko labai trūksta. Kiekvieną rytą keliasi šeštą valandą ir važiuoja su žmona pas karves. Šeimos ūkis – dešimt karvių ir 40 ha žemės.
Ūkininko statusas: kapstykis kaip išmanai
Dalytė juokiasi, kad ji dirba už „bundinykę“, be atlygio, nes ūkis registruotas vyro Virginijaus vardu. Dalytė „atsinešė“ 8 ha kraičio, Virginijus turėjo 3 ha, tad sujungę plotus ėmėsi žemdirbystės. Po truputį daugėjo karvių, kol susidarė net 9 – 10 karvių banda. Bandai didėjant, žemės jie truputį išsinuomojo, šiek tiek nusipirko ir jau dirba 40 ha.
Kartą, o tai buvo 2002 metais, Virginijus grįžo iš Biržų ir žmonai pranešė naujieną: įformino ūkį. Gyvulius šeima laikė nuo „kolūkinių laikų“, tad reikėjo veiklą tik įteisinti. Gautas ūkininko statusas gyvenimą palengvino – nuolaidos degalams, trąšoms. Visą žemę Virginijus apdirba vienas. Techniką šeima pirko pagal galimybes – ima kreditą, per penkerius metus išsimoka, tada vėl kreipiasi paskolos ir taip 20 metų. Bepigu didiesiems ūkininkams, kuriuos rėmė Europos Sąjunga paramomis. Smulkiajam verslininkui visada buvo sunkiau, nes teko „kapstytis“ pačiam savo jėgomis. Stambus ūkininkas gali diktuoti savas kainas, su juo bent jau derasi perdirbėjas, o smulkiajam lieka tenkintis tuo, ką siūlo supirkėjas.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/