Vaikystėje teko žiūrėti animacinį filmuką apie papūgą Kešą, kuri daugiabučio namo kieme klausdavo naminių gyvūnų, ar tie kadaise viešėjo Taityje. Atsimenu, kaip storas katinas, kurio džinsai nesusisegė, juokėsi iš įžūlaus sparnuotojo ir skeptiškai sakė: “Taitis, Taitis, mus ir čia neblogai maitina“. Vėliau, perskaitęs garsios roko grupės „Laiko mašina“ lyderio Andrejaus Makarevičiaus interviu apie tai, kad gražiausias povandeninis pasaulis yra Bora Bora salos lagūnoje, turėjau svajonę joje apsilankyti, nes vienas iš mano laisvalaikio pomėgių buvo nardymas. Tada sužinojau, kad tiek Taitis, tiek Bora Bora priklauso vienai šaliai – Prancūzų Polinezijai, kurios bendras plotas daugiau nei 2,5 milijono kvadratinių metrų. Tiesa, sausumos iš jų vos 4167 km².
27 valandos praleistos ore
Įgyvendinti svajonę nebuvo paprasta – Taitis nutolęs nuo Lietuvos beveik 16 tūkstančių kilometrų. Buvo pasirinkimas skristi per Japonijos sostinę Tokiją arba per JAV miestą Los Andželą. Beje, polineziečiai nusipirko penkis įspūdingus naujus „Airbus“. Oro linijų „Air Tahiti Nui“ lėktuvų pagalba savo sostinę Papeetę jie sujungė su Oklendu, Sidnėjumi, Tokijumi, Paryžiumi ir Los Andželu. Skrendant iš pastarojo miesto į Taičio sostinę, teko patirti, ką reiškia audra Ramiajame vandenyje. Stiuardesės vaikščiojo po lėktuvą, įsikibusios į lubas, o skrydis priminė pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais. Tik pramogų parkuose tai trunka kelias minutes, o lėktuve visas veiksmas vyko daugiau nei valandą. Net pagalvojau apie katastrofą ir tai, kad orlaivyje mes su žmona turbūt esame vieninteliai lietuviai. Tačiau po kurio laiko oro duobės baigėsi ir mes sėkmingai nusileidome Taityje. Suskaičiavau, kad iki išsvajotosios Bora Bora salos ore teko praleisti net 27 valandas. Po tos kelionės kelerius metus nesinorėjo net žiūrėti į lėktuvą, tačiau gauti įspūdžiai atpirko visus nepatogumus. Visus atvykstančius vietiniai pasitinka muzika, dainomis ir balta nacionaline gėlele tiare, išvykstantiems ant kaklo kabina vėrinius iš kriauklių.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Prancūzijos Polinezija įsikūrusi pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Jos sostinė Papeetė yra gausiausiai apgyvendintoje saloje – Taityje. 1946–2003 metais Prancūzų Polinezija turėjo „užjūrio teritorijos“ statusą. 2003 metais įgijo „užjūrio bendruomenės“ statusą, 2004 metų vasario 27 dieną gavo užjūrio valstybės vardą ir plačią autonomiją Salose nuo seno gyveno polineziečių tautos. Jie čia atkeliavo maždaug prieš 5000 metų iš Kinijos. Vertėsi žemdirbyste. Vėliau atsikraustė gyventojai iš Malajų salų, Filipinų. XIX amžiuje šias salas užvaldė Prancūzija. 1958 metais Prancūzų Polinezija įgavo savarankiškos teritorijos statusą. 1995 metais kilo protestai dėl salose Prancūzijos vykdomų branduolinių bandymų. Prancūzai buvo priversti nutraukti bandymus. Prancūzijos Polineziją sudaro pagrindinės 4 salų grupės: Visuomenės salos (tarp jų Taitis), Markizų salos, Tuamotu salos ir Tubuajo salos. Svarbesnės salos: Taitis, Bora Bora, Hiva Oa, Huahine, Maiao, Maupiti, Mehetia, Murea, Nuku Hiva, Raiatea, Tahaa, Tetiaroa, Tubuai ir Tupai. Salos koralinės ir vulkaninės kilmės; padengtos tropiniais miškais. Aukščiausia vieta – Orohena k. (2241 m; Taityje). Klimatas šiltas ir drėgnas. Nereti uraganai. Ekonomika labiausiai išvystyta didžiosiose salose (Taityje, Bora Boroje). Svarbiausia ūkio šaka – turizmas. Salose auginami kokosai, vanilė, vaisiai, daržovės, taip pat apdirbama mediena, išgaunamas kobaltas, vykdoma žvejyba. Salos taip pat garsėja juodaisiais Taičio perlais. Salose gyvena apie 280 tūkstančių gyventojų. 83 % iš jų polineziečiai, 12 % baltieji (daugiausia prancūzų kilmės), 5 % išeiviai iš Rytų Azijos (daugiausia kinai). Net 69 % Prancūzijos Polinezijos gyventojų gyvena Taityje. Vidutinė gyvenimo trukmė – 76,1 m. Raštingumas siekia 98 %. 54 % – protestantai, 30 % – Romos katalikai, likusieji – ateistai ir kitų religijų išpažinėjai. Prancūzijos Polinezijai būdinga polinezietiška kultūra: krikščionybė susipynusi su vietinėmis religijomis (nuošalesnėse salose vis dar yra išlikusių tabu, vietinių dievų kultas), muzikoje ir šokiuose ryškūs jūros, religijos motyvai. Viso salyno kultūra įvairialypė: išskiriama taitiečių, markiziečių, tuamotu kultūros.