Lapkričio 3-ąją 95 gimtadienį minės Gataučių kaime gyvenanti Eugenija Likienė. Nors, kaip pati moteris sakė, jos gyvenimas buvo toks sunkus, kad nelinkėtų net pikčiausiam priešui, dabar ji jaučiasi laiminga. O trūksta tik daugiau jėgų. Darbo senolė nebijo ir dabar – laukdama svečių pjaustė svarainius žiemos atsargoms ir paslapčiomis nuo dukters spėjo nugrėbti nukritusius medžių lapus.
Viena išeiginė skarelė
Žmonių mylima ir gerbiama Eugenija Likienė sako, kad jos ilgaamžiškumo receptas – sunkus darbas ir gyvenimas. Ji neturėjo laiko sirgti, negalėjo būti pavargusi. Moteris pasakojo, kad ketverių metukų ji liko našlaite – tėtės išvis nežino, o mama – mirė. Todėl gyveno su močiute. Sulaukusi septynerių metų mergaitė kartu su močiute neteko namų. Kaime kilo didžiulis gaisras, sunaikinęs ne tik jų vienintelius namelius, bet ir dar kelias sodybas. „Vienas iš gyventojų ėjo rūkydamas. Numetė nuorūką, buvo žiežirba ir supleškėjo keturi kiemai. Buvo labai sunku. Dabar laikai kitokie. Anais neturėjome nieko, tik vieną skarelę, kurią su močiute dalindavomės. Ji mums buvo išeiginė. Nieko nebūdavo, o kai visko netekome, neturėjome išvis nieko. Po gaisro apsigyvenome name, kurio viename gale gyvenome mudvi su močiute, o kitame – karvė. Sakydavo, kad rytais pabarbenti galima per sieną, pasisveikinant su gyvuliu“,- pasakojo Eugenija.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Mokykla sumokėjo už bilietus, kurių negavo