Naujausios
Žmogus, kuris pučia ragą
Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų ir etnokultūros skyriaus folkloristas Osvaldas Gerbenis žinomas kaip „Aukso paukštę“ pelniusios „Tadujos“ folkloro ansamblio vadovas, apeigų ir kalendorinių švenčių organizatorius, giedotojas.
Per Kelmėje vykstančius Žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų kursus jis moko griežti armonika, o Kelmėje vykstančias šventes atidaro pūsdamas ragą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kad yra sutvertas muzikai Osvaldas Gerbenis pajuto vaikystėje. Jo dėdės grodavo vestuvėse. Kartais ruošdami instrumentus leisdavo berniukui padainuoti per mikrofoną. Pamatę, jog vaikas turi puikią klausą, patarė tėvams leisti jį į muzikos mokyklą. Osvaldas pradėjo mokytis groti birbyne.
Po kelerių metų įsijungė į folkloro ekspedicijas. Į Kelmę sugrįžęs Valdas Rutkūnas pradėjo tikrą etnokultūros sąjūdį. Kartu su Vilniaus inžinerinio instituto studentais ir kelmiškiais moksleiviais važinėjo po Kelmės kraštą ir rinko tautosaką.
„1982-aisiais dar buvo gyvų iki Pirmojo pasaulinio karo gimusių žmonių. Jie mokėjo daug autentiškų Kelmės krašto ir žemaitiškų dainų, – pasakoja Osvaldas. – Suspėjome užrašyti jų pasakojimus ir dainas. Per vėlesnes ekspedicijas žmonės jau dainavo pokario romansus. Senųjų dainų neprisiminė.“
Tos ekspedicijos, žygiai po Lietuvos piliakalnius, sodriais balsais vinguriuojamos liaudies dainos Osvaldą įkvėpė.
Vos baigęs mokyklą, jaunas vaikinas įsidarbino Liolių kultūros namuose. Ten tuoj pat subūrė 20 žmonių folkloro ansamblį.
Dainavo mokytojai, darželio auklėtojos, kiti miestelio gyventojai. Surinko senus miestelio muzikantus ir įkūrė kapelą.
Atitarnavęs armiojoje nusprendė studijuoti Šiaulių konservatorijoje. Tuo metu ten nebuvo folkloro ansamblio. Osvaldas surinko keletą bendramokslių ir visi nuėjo į Šiaulių pedagoginio universiteto ansamblį.
Važinėjo dainuoti ir groti į Kelmę – tame pačiame „Tadujos“ ansamblyje, kuriam dabar vadovauja.
Įgijęs muzikos mokytojo pučiamųjų orkestro vadovo specialybę, jau 21 metai darbuojasi Kelmės kultūros centre.
Ekspedicijos, jose surinktos medžiagos tvarkymas, kalendorinių švenčių ir apeigų organizavimas, vadovavimas „Tadujos“ folkloro ansambliui ir kiti į folkloristo pareigas įeinantys darbai.
Osvaldas sako, jog visa tai jau neatskiriama nuo jo asmenybės. Tai, kas mūsų tėvų ir protėvių sukurta, jis geria visa savo siela ir stengiasi skleisti tą žinią jauniems. Kad vaikai ir anūkai žinotų, kuo gyveno jų seneliai, proseneliai ir proproseneliai.
Į „Tadujos“ ansamblį atsivedė savo sūnų Matą. Reikėjo smuikininko. O Matas turi absoliučią klausą ir griežia smuiku.
Vaikinui patiko ansamblio atmosfera. Tuomet atėjo ir dvynė jo sesuo Morta. Priekaištavo tėčiui, kad anksčiau jos nepasikvietė.
Dabar Jolantos ir Osvaldo Gerbenių vaikai laikinai gyvena Londone, tačiau sugrįžę visada ateina į „Tadujos“ ansamblio repeticijas.
Pernai „Taduja“ pelnė „Aukso paukštę“ už savo krašto kultūros puoselėjimą. 24 ansamblio nariai: kultūros darbuotojai, mokytojai, bibliotekininkai, inžinieriai, ugniagesiai dainuoja išskirtinai tik Kelmės krašto ir žemaitiškas dainas.
Nebuvo nė vienos dainų šventės, kad „Tadujos“ nepakviestų. Ansamblis dalyvauja ir tarptautiniuose festivaliuose. Su „Tadujos“ dainomis jau išleistos keturios kompaktinės plokštelės.
Ansamblis, kuriam kiekvieną savaitę du vakarai paaukojami repeticijoms, tapo dainininkų ir muzikantų gyvenimo dalimi.
Osvaldą Gerbenį kelmiškiai ir miesto svečiai pažįsta kaip žmogų, pučiantį didžiulį ilgą ragą atidarant Liaudies meno šventę, per Rasos šventes ant Kubilių piliakalnio ir švenčiant kitas kalendorines šventes.
Ragas – archajiškiausias instrumentas. Tai apeigos simbolis.
Senoviniai liaudies instrumentai – dar vienas Osvaldo hobis. Jo namuose jau dešimt armonikų. Jei tik pasitaiko kur nors už prieinamą kainą nupirkti seną instrumentą, būtinai nuperka.
Sūnui Matui įtaisė net keturis smuikus. Neseniai nupirko ir bandoniją. Visada pirks ne buičiai reikalingą daiktą ar naujesnį automobilį, o muzikos instrumentą.
„Senas daiktas turi daug didesnę vertę už naują, – aiškina Osvaldas. – Važinėju 1983 metų golfiuku ir man gerai. Patikimesnis. Pavyzdžiui, armonikos man praverčia, kai per amatų kursus mokau groti jų dalyvius. Vieni atsiveža savo instrumentus, kiti neatsiveža. Be to, geriau, kai armonikos – tvarkingos, suderintos. Tai ir savotoška investicija. Seną instrumentą gali bet kada parduoti.“
Folkloro specialistas ir pats gamina muzikos instrumentus. Pradėjo dar studijuodamas. Buvo labai sunkūs metai. Pateko į avariją, negalėjo pavaikščioti. Paskui patyrė dar vieną traumą. Teko imti akademines atostogas. Tuomet laisvą laiką užpildė darydamas kankles. Iš viso jų yra padaręs keliolika. Pora nupirko „Lietuvos“ ansamblis.
Neseniai Tradicinių amatų centre vykusiuose mokymuose O. Gerbenis išmoko daryti molinius švilpukus, kurie taip pat pravers vaikų ansambliui.
Viena iš gyviausiųjų folkloristo veiklos sričių – kalendorinės šventės. Tuo metu, kai mieste švenčiamos Joninės, folkloro centras organizuoja Rasos šventę ant Kubilių piliakalnio. Suvažiuoja po kelis šimtus žmonių iš visos Lietuvos.
Užgavėnes Osvaldas taip pat iškėlė iš miesto į kaimus. Jas pastaruoju metu rengia Bulavėnuose, anksčiau rengdavo ir kituose gatviniuose kaimuose. Eina į trobas, skaito persirengėlių – daktarų arba žydų – oracijas.
„Mieste organizuojama kalendorinė šventė – tai tik spektaklis, – svarsto folkloro specialistas. – Mes kažką darome, kiti stovi ir žiūri. O kaime užmezgi ryšį su žmogumi. Jis kartu švenčia, pajaučia giluminę tos šventės prasmę. Pavyzdžiui, Joninės vienaip atrodytų, jeigu darytume spektaklį, kitaip, kai patys žmonės, suvažiavę iš visos Lietuvos, krauna laužus, degina fakelus, palydi ir sutinka saulę, prausiasi rasa.“
Nuo lietuvio prigimties nenutolęs gyvenimas su etnine kultūra priimtinas visai Gerbenių šeimai. Jo žmona Jolanta nusipirko stakles, išmoko austi lininius rankšluosčius, velti iš vilnos.
Autorės nuotr.
RAGAS: Archajiškiausias muzikos instrumentas ragas ir folkloro specialistas Osvaldas Gerbenis – neatskiriami.
MOKYTOJAS: Dalyvaudamas ekspedicijose Osvaldas Gerbenis paprašė, kad muzikantai pamokytų jį groti armonika. Įgijo pradmenis, toliau mokėsi pats. Dabar per Žemaičių etnomuzikavimo ir amatų kursus armonika groti moko kursų dalyvius.
GYVENIMAS: Osvaldo Gerbenio gyvenimas nuo mažens susietas su muzika ir etnokultūra.
TADUJA: „Tadujos“ folkloro ansambliui, pelniusiam „Aukso paukštę“, Osvaldas Gerbenis (dešinėje) vadovauja nuo 1990 metų.
BIRBYNĖS: Folkloro ansamblyje muzikuojantiems vaikams Osvaldas Gerbenis iš rugio šiaudo ir nendrių stiebų padarė birbynių.
ŠVILPUKAI: Osvaldas Gerbenis išmoko iš molio žiesti švilpukus. Jie taip pat kaip muzikos instrumentas praverčia vaikams.