Tvirti penkių seserų ir brolio namai

Tvirti penkių seserų ir brolio namai

Tvirti penkių seserų ir brolio namai

Vasario 16— osios proga pirmą kartą apdovanoti Akmenės rajono moksleiviai už viešai nepastebimą kilnumą. Tam skirtoje ceremonijoje Ventos bažnyčioje prie altoriaus pakviesta atsiimti angelo skulptūrėlės Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos vienuoliktokė Kristina Sinkova netikėtai pravirko. Pilnutėlė bažnyčia žmonių taip pat nesulaikė ašarų. Visus sujaudino tai, kad mergina auklėja dvi jaunesnes sesutes.

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

Skaudi netektis

Kristina Sinkova iš anksto ne viską žinojo apie iškilmes Ventoje. Kvietimą įteikusi mokytoja pasakė, kad mergina yra laukiama bažnyčioje rengiamoje šventėje, kuri skirta vasario 16 — ajai.

„Kai išgirdau, jog esu kviečiama atsiimti nominaciją, labai nustebau, — prisimena Kristina. — Net neįsivaizdavau, kad galiu būti už ką nors apdovanota“.

Prieš minią išėjusią merginą bažnyčios kunigas Kęstutis Zybartas pristatė: anksti netekusi mamos, gerai mokosi, prižiūri dvi jaunesnes sesutes. Klausydama, Kristina pravirko. Nematė, kad ir kitų akyse sužvilgo ašaros. Tik vėliau iš draugų išgirdo vaizdingą apibūdinimą: verkė visa bažnyčia. Tą akimirką merginai suskaudo dėl vienintelio įvykio — mamytės mirties.

Kristina mokėsi aštuntoje klasėje, kai liko našlaitė. Mama sunkiai sirgo, todėl nuolat važinėjo į Šiaulius atlikti dializės procedūrų. Tačiau mirė ne dėl inkstų ligos — pakirto insultas.

Mergaitė mena, kad ruošėsi mokslo metų pabaigos iškilmėms, kai iš Šiaulių atėjo skaudžiausia žinia. Tą dieną mama, lydima vienos iš vyresniųjų dukrų Audronės, samdytu automobiliu išvažiavo dializės procedūrai. Kelyje jai pasidarė labai bloga. Vairuotojas nuvežė į Šiaulių ligoninės priimamąjį, tačiau čia medikai nieko nebegalėjo padėti.

Tėvas nesirūpina

Prieš metus Kristina liko ir be tėčio. Jis savo vaikais nebesirūpina.

„Tiksliau būtų sakyti: mes nebegalėjome su juo gyventi“, — atsargiai rinko žodžius Kristina.

Septynių vaikų tėvas, kiek jie mena, dažnai girtaudavo. Nesiliovė ir po žmonos mirties. Į namus prisivesdavo sugėrovų kompanijas. Jos nesiskirstydavo iki vėlyvos nakties.

„Mes negalėjome ruošti pamokų, į mokyklą eidavome neišsimiegoję, — mena Kristina. — Ir nieko negalėjome pakeisti, juk vaikai neišvarysime vyrų ir dar girtų“.

Tada visi vaikai apsisprendė palikti trijų kambarių butą — išėjo gyventi pas močiutę. Prieš metus jie įsikūrė atskirame dviejų kambarių bute. Jį gavo iš Savivaldybės dabar 22 metų esanti Sandra, kai nusprendė įsiforminti kaip savo mažesnių sesučių globėja. Todėl ji atsisakė darbo Šiauliuose, grįžo į Naująją Akmenę ir dirba viename iš prekybos centrų pardavėja.

„Mes gyvename gerai“

Paprašyta apibūdinti dabartinį viename bute įsikūrusių penkių sesių ir brolio gyvenimą, Kristina pabrėžtinai taria: „Mes gyvename gerai“.

Šeimoje apie penktą valandą pirma keliasi Sandra ir ruošiasi į darbą. Brolis Artūras ruošia jai pusryčius. Vyriausioji sesuo Rima ruošia pusryčių stalą Kristinai ir kitoms dviem mokyklinukėms — penktokei Andrejai, šeštokei Dianai.

Savaitgaliais šeimoje įprasta išsišvarinti kambarius.

Dabar mokyklinukės mėgsta žaisti lauke. Vasarą vaikai net nesvajoja važiuoti į kokias stovyklas, nes žino — nerealu. Praėjusią vasarą vienintelė pramoga tapo pasibuvimas pas atskirai gyvenančią sesę Audronę Šiauliuose.

Šeimoje pinigėlius skaičiuoja Sandra. Ji dažniausiai ir perka maistą.

Kaip perkami buities daiktai? Visi apsvarsto, kas yra svarbiausia. Naujausias pirkinys — televizorius. Kompiuterį kiek anksčiau nusipirko sesuo Sandra.

Dabar neesą tokio daikto, apie kurį reikėtų labai svajoti. Drabužėlius, avalynę dažniausiai perka turguje.

Šeimoje nėra pasiskirstymo, kad kiekvienas jos narys turėtų nuolatines pareigas. Viską, ko prireikia — padaro draugiškai kartu arba kartą vieni, kitą — kiti.

Ir dar Kristina pabrėžia: „Stengiamės gyventi atsargiai. Stengiamės nepakliūti į jokias bėdas. Visko vengiame, saugojamės“.

O kaip elgiamasi, kai namuose, pavyzdžiui, sugenda vandens čiaupas? Tada paskambina savo dėdei, jis padeda, pataria. Šeima žino, kad didelėje nelaimėje galėtų prašyti ir kaimynų pagalbos. Jie žino apie šeimos likimą. Aukščiau esančiame bute gyvenanti Kristinos tikybos mokytoja ne kartą vis siūlė — jei kas blogai, tik sakyk. Mergaitė taip pat įsiminė gimnazijoje kitų mokytojų siūlytą pagalbą.

Auklėja mažesnes sesutes

Kristinai atrodo, kad sunku tada, kai ne visada klauso išdykaujančios jaunesnės sesės.

Ar jos pasigenda mamos? Kristina akimirkai prityla. „Turbūt pasigenda“. Sesutės labai retai kalba ta tema. Ji tapo kaip neliečiama. Namuose net mamos nuotraukos nekabinamos ant sienų.

Visos trys mokyklinukės miega viename kambaryje. Andreja pradėjo mokytis megzti, nori turėti šalikėlį. Tačiau mokykloje linkusi į judrius žaidimus, lanko futbolo treniruotes. Diana mokykloje pasirinko šokių repeticijas, o grįžusi namo ilgai išbūna lauke su draugais.

Kristina jaučia didžiausią atsakomybę kontroliuoti, kad sesutės tinkamai atliktų namų darbus. Vyresnei seseriai nėra sunku paaiškinti visų dalykų užduotis, nes pati gerai mokosi nuo pirmųjų klasių.

Ar pagalbą sesėms Kristina laiko svarbia? „Svarbiau būti pastebėtam ir žinoti, kad gali į ką kreiptis“, — atsakė ji.

Mėgsta mokytis užsienio kalbų

Nors Kristina vienuoliktokė, tačiau jau dabar ruošiasi abitūros egzaminams. „Juk ruoštis niekada nėra per anksti“, — argumentuoja moksleivė.

Jos laisvalaikio mėgstamiausias užsiėmimas — sėsti prie knygų.

Vienuoliktokė gerai jaučiasi piešdama, o mokytis labiausiai patinka užsienio kalbų. Atsidėjusi yra vokiečių, anglų kalboms, lanko lotynų kalbos būrelį.

Moksleivė ateityje norėtų studijuoti kurią nors iš užsienio kalbų. „O tada gal būčiau mokytoja“, — labai nedrąsiai išsitaria.

Savarankiškai pradėjo mokytis net japonų kalbos. Iš pradžių bando išmokti šios kalbos žodžių, o paskui mokysis abėcėlių hieroglifus. Dabar mokomosios medžiagos suranda internete, o ieškomo japonų kalbos žodyno nepastebi kur nupirkti.

Kodėl sumanė mokytis japoniškai? „Pirmiausia todėl, kad ši kalba labai graži, — sakė Kristina. — Ir dar todėl, kad man patinka sunkumai“.

Autoriaus nuotr.

OPTIMISTĖ: Angelo skulptūrėle už kilnumą apdovanotoji Kristina Sinkova sako esanti optimistė.

 

SESERYS: Diana (kairėje) ir Andreja (dešinėje) sakė mylinčios savo vyresniają sesę Kristiną.