Tautodailininkė Vaida: „Ne tik širdis, bet ir statusas įpareigoja nuolat kurti“

V. Leščinskienės nuotr.
Vabalninkietė tautodailininkė Vaida Baltrašiūnienė sako, kad mezgimas jai – kruopštumo ir užsispyrimo reikalaujantis darbas, iš kurio nepragyvensi.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriuje pristatyta tautodailininkės Vaidos Baltrašiūnienės mezginių paroda „Siūlo burtai“. Tai antroji vabalninkietės autorinė paroda. „Gyvenu ir mezgu“,- taip save apibūdino pati Vaida. Su tuo sutiko ir gerai auksarankę pažįstantys parodos lankytojai, sakę: „Seniau moterys megzdavo iš reikalo, o dabar – iš meilės“.

Lėtinė „liga“

Kaip pasakojo V. Baltrašiūnienė, lėtine mezgimo „liga“ užsikrėtė dar vaikystėje. Ją, dar pradinukę, megzti išmokiusi močiutė.

„Močiutė buvo labai prastai matanti, bet dar numegzdavo kojines, pirštines. Laikui bėgant ji išvis nieko nebematė, todėl man teko ja rūpintis“,- kalbėjo tautodailininkė.

Pamena ji ir pirmąjį savo mezginį – vilnones kojines. „Atsimenu, gal ketvirtokė buvau, kai nusimezgiau ilgas baltas kojines su mėlynu rašteliu, „kvarbatkytėm“ kraštus papuošiau. Pasipuošiau į mokyklą. Viskas buvo kaip ir gerai, bet... Panešiojus išskalbiau ir iš baltų kojinių liko melsvos. Buvo tada raudojimo. Dabar tai yra visokių siūlų – ir kanapių, ir laukinio šilko, ir daugybė kitokių, kuriuos išskalbus nedažo. Bet tada tokio pasirinkimo nebuvo“,- porino V. Baltrašiūnienė.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/