Naujausios
GYVENIMO SPALVOS
Svajonė nufotografuoti visus Tytuvėnų žmones
Tytuvėniškį Česlovą Gudauską kaimynai kartais pavadina žurnalistu. Mat jis su fotoaparatu apvaikšto visas vaizdingas miestelio apylinkes. Didžiąją savo gyvenimo dalį paprasčiausiu vairuotoju dirbęs žmogus žinomas ne tik kaip fotografas, bet ir kaip drožėjas, menininkų draugas bei rūpintojas. Jo padaryti kryžiai puošia žymias vietas ir Kelmės menininkų kapus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Praktiškas menininkas
Sena dviejų galų medinė troba Tytuvėnuose Sodų gatvėje. Pasakojama, jog šį namą dvaro panelėms buvo pastatęs dvarininkas Romeris. Namui jau per šimtą metų.
Dabar čia daugiabutis. Į jį prieš dešimtmetį atsikėlė Česlovas Gudauskas su žmona Irena. Į šį kampelį su atskiru kiemo gabalėliu, sodu ir keliomis lysvėmis žemės Gudauskų šeima iškeitė butą mūriniame name su visais patogumais.
Ketvirtadalį didžiulio medinio namo Gudauskai anuomet nupirko už septynis tūkstančius litų. Auksarankis Česlovas pats suremontavo, įsirengė patogumus. Tačiau už savus patogumus nereikia mokėti tokių didelių mokesčių. Be to būstas ant žemės labai praverčia sergančiai žmonai.
Prie meno ir fotografijos linkęs Česlovas visą laiką buvo šalia meniškos prigimties žmonių. Jo žmona Irena dirbo bibliotekininke. Šeimai nesvetimos buvo knygos ir jų skleidžiama šviesa. Gudauskai bendravo ir tebebendrauja su literatais, tautodailininkais. Iki šiol Česlovas lanko Kelmės fotoklubą „Fokus“. Kelmės krašto muziejuje buvo surengęs savo fotografijos ir drožinių parodą.
Visą gyvenimą praktiškus paprastus darbus dirbęs Česlovas dažnai būna pagalbininkas praktiškumo stokojantiems meniškos prigimties žmonėms. Jo namai išpuošti kelmiškės tautodailininkės Janinos Peldavičiūtės pieštais paveikslais tarsi patvirtina draugystę. „Kartais jai prireikia mano pagalbos, — sako Česlovas. — Padedu, o ji padovanoja paveikslą.“
Du broliai ir medinis angelas
Dabar Česlovas drauge su savo broliu iš medžio drožinėja angelą. Jį pastatys savo tėviškėje. Šis tikslas suartino du jau garbaus amžiaus sulaukusius ir toli vienas nuo kito gyvenančius brolius. Drožimas — tai proga susitikti, pabūti kartu, dalytis įkvėpimu, vaikystės ir jaunystės prisiminimais.
Didieji jo drožiniai mena svarbias vietas ir svarbius žmones. Česlovas sukūrė kryžių kelmiškei poetei Reginai Biržinytei. Jo kurtas kryžius stovi ir ant Janinos Peldavičiūtės sesers kapo. Česlovo Gudausko kryžius, pastatytas Tytuvėnėlių dvaro parke, mena Romerių giminę. O prieš Tytuvėnus, pakelėje, šalia miško, rymantis masyvus Česlovo kryžius mena tremtį. Jis pastatytas praėjus penkiasdešimčiai metų nuo trėmimų pradžios.
Lėkštutės, žvakidės, mažos skulptūrėlės, šaukštai su ažūriniais kotais, ir kiti mažieji tytuvėniškio menininko kūriniai puošia jo būstą, o netelpantys sukrauti palėpėje.
„ Dirbau gamybiniame susivienijime. Vairavau “Latviją“. Dažną savaitę tekdavo vežti savo viršininkus į Vilnių. Juos paleidžiu prie ministerijos ir turiu visą dieną laukti. Nebūdavo ką veikti. Kartą pasiėmiau peilį, medžio gabalą ir pradėjau drožti verpstę. Prieina kažkoks žmogelis stebeilijasi, sako: “Ja tože sidel“ (Aš irgi sėdėjau),“— savo kūrybos pradžią mena Česlovas.
Mat anuomet drožinėti ir daryti gražias dėžutes žmonės dažniausia išmokdavo kalėjime. Bevažinėdamas į Vilnių Česlovas sako buvo prisidrožęs daugybę rašiklių, šaukštų ir kitokių mielų daiktelių. Paskui įsigijo stakles. Tekino lėkštutes, žvakides.
Buvo sužavėję net metalo darbai. Iš vario turi iškalęs saulučių.
Fotografuoja jau pusšimtis metų
Dar vienas Česlovo Gudausko pomėgis — fotografija. Fotografuoja nuo penkiolikos metų. Šia liga užkrėtė dėdė Ignas. Jis turėjo smetonišką fotoaparatą. Paauglys su nuostaba žiūrėdavęs, kaip ryškinami negatyvai, kaip išlenda atspausta nuotrauka, kaip ji džiūsta.
Pasitaikius progai, pats įsigijo fotoaparatą. Plačiajuostį „Liubitel“. Paskui turėjo “Smeną“, “Fedą“, “Zenitą“. Bet įsigeidė vokiško fotoaparato. Jo ieškodamas sako apvažinėjęs pusę Tarybų Sąjungos. Tik visai atsitiktinai Maskvoje iš “GUME“ sutikto žmogaus nusipirko.
Dabar nusipirkti gerą fotoaparatą — ne problema. Česlovas nugavęs laisvą valandą, iš visų pusių apvaikšto Bridvaišio ežerą, fotografuoja miške, įamžina gražias Tytuvėnų apylinkes. Už tai tytuvėniškiai jį kartais vadina žurnalistu.
Tačiau iš tikrųjų Česlovo svajonė studijuoti fotografiją neišsipildė. Porą kartų bandė stoti į Maskvos universitetą, bet nepasisekė.
Bet labiausiai greit septyniasdešimties sulauksiančiam menininkui gaila prarastų nuotraukų. Kai tarnavo armijoje, iš kareivio atėmė fotoaparatą ir sunaikino jo negatyvus.
Šiais laikais dalį nuotraukų perkėlė į diskus. Ir prarado. Neišsisaugojo.
Keista. Fotografija įamžina. Bet pati — neamžina. Jos gyvenimas — labai trapus.
Česlovas Gudauskas svajoja nufotografuoti visus Tytuvėnų miesto gyventojus. Padovanoti po nuotrauką kiekvienam ir po nuotrauką palikti ateinančioms kartoms. Tačiau abejoja, ar pavyks savo svajonę įgyvendinti. Drovisi žmonių. Dar pamanys, kad Česlovas uždarbiauja.
Neįamžintas tėvo atminimas
Žymių žmonių ir žymių vietų įamžintojas negali įamžinti ir pagerbti savo tėvo atminimo. Nežino, kur yra jo kapas. Atkūrus Nepriklausomybę bandė ieškoti. Bet gavo tik šykštų atsakymą, jog tėvas mirė 1948 — -aisiais metais.
Jis buvo ūkininkas. Priklausė Šaulių sąjungai. Puoselėjo laisvos Lietuvos idėjas. Gudauskų namuose prieglobstį rasdavo partizanai. Tuoj po karo tėvą nuteisė ir išvežė Rusijon, į kalėjimą. Matyt, ten jis buvo sunaikintas. Kur palaidotas — nežinia.
Kai tėvą suėmė, Česlovui buvo septyneri metai. Patyrusi smūgį dėl tėvo likimo, neilgai tegyveno ir mama. Liko keturi vaikai. Jauniausiąjį Česlovą prižiūrėjo sesuo. Jie abu ėjo dirbti į kolūkį ir taip išgyveno.
Iš vaikystės Česlovui liko prisiminimuose šaudymai naktį, o rytais — kieme kulkų patiesti šunys.
MENININKAS: Paprasti vairuotojo ir dispečerio darbai tytuvėniškiui Česlovui Gudauskui nesutrukdė pačiam domėtis, užsiimti menu ir būti šalia menininkų.
TOŠIS: Iš beržo tošies Česlovas Gudauskas ištekino originalų ąsotį.
ŠAUKŠTAS: Šaukštą ir ažūrinį plonytį jo kotą Česlovas Gudauskas išdrožė peiliu.
ŽVAKĖ: Menininkas ištekino daug žvakidžių. Gal, kad gyvenimas sudega taip greitai kaip žvakė, ir žmogus nesuspėja atskleisti nė pusės savo galimybių.
SMULKMENOS: Malonios paties Česlovo padarytos smulkmenos puošia šeimos buitį.
Autorės nuotr.
KELIAS
RAMUNE
ŽIEMA
Česlovo GUDAUSKO nuotr.