Asmeninio albumo nuotr.
Pa­sak Ro­mu­vos Kri­vės, apei­gų me­tu su­si­ren­ka tik ge­ra­no­riš­kai nu­si­tei­kę žmo­nės.
Atėjus vasarai pasijuntame artimesni visoms gamtos stichijoms. Ir, matyt, ne veltui. Tikėjimas, jog medžiai, vandens telkiniai ir net akmenys turi gyvastį – siekia mūsų protėvių laikus. Lietuvoje nuo 1967 m. veikianti Romuvos bendruomenė savo tikėjime remiasi baltų religine tradicija. Nuo pat įkūrimo romuviečiams vadovavo Krivis Jonas Trinkūnas. 2014-aisiais, jam mirus, šias pareigas pradėjo eiti Inija Trinkūnienė. „Senovės baltų religija yra gyva. Ji – dvasinių patirčių ir žinių visuma,“ – pokalbio metu pasakoja Romuvos Krivė. Iš jos galima daug pasimokyti meilės gamtai, o kartu su ja ir meilės sau. „Dabar žiūriu pro langą, matau žaliuojantį klevą, ir jaučiu didžiulį dėkingumą pasauliui už šią dovaną, “ – sako I. Trinkūnienė, vasarą vadinanti aktyviausiu metų laiku.

Senovės baltų religinės bendrijos tikėjimas paremtas labai natūraliais, iš mūsų protėvių laikų atėjusiais pamatais, kurie tiesiogiai siejasi su mus supančia gamtos gyvastimi. Ar ši vasara Jums bus labai darbinga?

Taip, iš tiesų taip ir yra. Šituo metu žmonės savo šeimos švenčių metu nori atlikti apeigas. Jas rengiame gamtoje, prie aukuro. Daug jaunų žmonių nori susituokti prie protėvių ugnelės ar krikštynų metu palaiminti savo vaikus. Taip pat vasarą švenčiame kalendorines šventes – Mildas, Rasas, Žolinę.

Kiekviena mano diena yra neatsiejama nuo Romuvos – gyvenu Krivio Jauniaus alke (alkas – senovinė lietuvių šventykla). Nors tai yra namai, tačiau man tai yra šventykla, nes čia gyvena jau Anapilin iškeliavusio vyro Jono Trinkūno – Jauniaus dvasia. Jis buvo žmogus, kuris kūrė Romuvą, kuris dar sovietiniais metais prikėlė mūsų tradicijas, tęsė protėvių tikėjimą ir įkvėpė daug žmonių eiti mūsų protėvių išmintu tikėjimo keliu.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/