Naujausios
Po kojomis – milijonų metų istorija
Pakruojietis kalnakasybos inžinierius, dolomito kolekcininkas Albertas Pilipauskas, metęs žvilgsnį į bet kokį dolomito gabalą, gali papasakoti, kokiomis sąlygomis šis susidarė, kodėl atrodo taip, o ne kitaip. Po pakruojiškių kojomis glūdinčius dolomito klodus jis vadina milijonų metų geologine Žemės istorija.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
„Bičių korys“, „Putokšlis“ ir kiti
Akcinės kalnakasybos bendrovės „Detonas“ Pakruojo padalinio kabinete stovinčioje spintoje rikiuojasi išvaizdūs pilko, geltono, rusvo, žalio dolomito gabalai, išvagoti linijomis, korėti, su kitų mineralų intarpais.
Šalia bendrovės pastato pievelėje įsitaisę jau šimtus kilogramų sveriantys išskirtinės išvaizdos luitai. O ūkiniame „Detono“ kieme ant medinių padėklų keliomis eilėmis slūgso dar dešimtys dolomito luitų.
Apie kiekvieną egzempliorių A. Pilipauskas gali išsamiai papasakoti. Antai stipraus vyro nelengvai iš spintos iškeliamas pilkas gražuolis vadinamas „Bičių koriu“. Kolekcininkui šis dolomito luitas glosto akį ne tik išvaizda.
„Bičių korys“ – koralinis dolomitas. Toks dolomitas susidarė vietose, kuriose prieš milijonus metų telkšojo vanduo. Vandenyje gyvenę koralai, kaip ir dabartiniai, priešų saugojosi apsitraukdami kiautais iš klinčių.
Kiautų viduje ir laikėsi patys gyvūnėliai. Pasistatytieji kiautai pasirodė tokie stiprūs, kad šimtus milijonų metų, veikiami didžiulio slėgio, išsaugojo ertmes, kuriose anuomet gyveno koralai“, – pasakoja A. Pilipauskas.
Panašus į „Bičių korį“ – pievoje prie pastato esantis jau gerokai didesnis dolomito luitas. Jo išvaizda primena kopūsto galvą, kurioje nežinia kaip išaugo koralas. Šį kolekcijos egzempliorių A. Pilipauskas aptiko gulintį „Detono“ teritorijoje.
Netoliese įkurdintas „Putokšlis“ – išvagotas duobelėmis ir tarsi apipainiotas siūlais. Tokią išvaizdą besiformuojančiam dolomitui suteikė masėje susidarančios ir sproginėjančios dujos.
Tamsiai pilki dolomito gabalai, rasti Petrašiūnų karjere, kolekcininkui primena akmens amžiaus kirvukus – itin kieti, aštriomis briaunomis, tarsi aptašyti žmogaus rankų, kiti – nugludinti uolieną skalavusio vandens.
„Šioje vietoje labai daug magnio, suteikiančio kietumą“, – dolomito sandaros ypatybę atskleidžia inžinierius.
Iš Klovainių karjero parsivežti spalvotieji kolekcijos egzemplioriai vietomis žvilga kalcito kristalais ar panašiu į aukso smilteles piritu. Pasirodo, šio mineralo blizgesys nuo juodo iki auksaspalvio kinta augant kristalams.
Klovainių karjere A. Pilipauskas rado ypač išskirtinių egzempliorių – su įsispaudusiu tarsi senovės tautų dantiraščiu, su plunksnos atvaizdu.
„Niekas šiuose dolomito gabaluose nei rašmenų, nei piešinių nekalinėjo. Jie atsirado, kai klodui formuojantis, traukėsi molinga medžiaga“, – sako kolekcininkas.
Istorija ir grožis
„Mes, pakruojiečiai, vaikštome ant dolomito klodų, galinčių papasakoti trijų šimtų milijonų metų istoriją. Štai luitas, išvagotas lyg įdrėskimais, bet jo paviršius blizga ir švelnus, kaip marmuras. Šį dolomito sluoksnį, kadaise buvusį žemės paviršiuje, nupoliravo slenkantys ledynai, o suraižė tų pačių ledynų nešami granito rieduliai“, – pasakoja A. Pilipauskas.
Inžinierius nuolat papildo kolekciją – kai tik randa jos verto dolomito. Jau daugiau kaip dvi dešimtis metų jis stebi dolomito luitą, stūkstantį netoli nuo kelio į „Detoną“.
„Dolomitas neatsparus metų laikų ir oro permainoms, lėtai, bet dūli. Apžiūrėsiu jį – galbūt jau laikas kviestis įmonės techniką ir bendradarbius ir gabenti į kolekciją naują egzempliorių“, – svarsto A. Pilipauskas.
Jo nuomone, reikia pažinti savo krašto istoriją, išmokti pamatyti čia pat esantį jo grožį – taip pat ir negyvosios gamtos, kurios dalis yra dolomitas.
Dolomito kolekciją A. Pilipauskas renka ne kaip asmeninę – ji priklauso ir „Detono“ kolektyvui, ir visiems besidomintiems. Todėl prieš kurį laiką parengė nedidelę pažintinę įvairaus dolomito ekspoziciją, kurią gali apžiūrėti Pakruojo dvare besilankantys žmonės.
Autorės nuotraukos
„KALINĖJIMAI": Dolomito luite plunksną ir kitus raštus iškalinėjo ne žmogaus rankos, o geologiniai reiškiniai.
MEILĖ: Albertas Pilipauskas sako dolomitą „įsimylėjęs“ prieš keturis dešimtmečius – kai tik atvyko dirbti į Pakruojį.
„KIRVUKAS": Šis egzempliorius primena akmens amžiaus kirvuką.
SPALVOS: Įvairias dolomito spalvas lemia kiti jį padengiantys mineralai, cheminiai junginiai.
(
KOLEKCIJA I: Mažieji kolekcijos egzemplioriai telpa spintoje.
KOLEKCIJA II: Didieji luitai laikomi kieme po atviru dangumi. Pasak kolekcininko, tokios kolekcijos po pagalve nepasidėsi saugoti.
IŠLIKO: Dolomito sluoksniuose randama išlikusių suakmenėjusių priešistorinių kriauklių, gyvūnų. Tokių, kaip šis Estijos dolomito kasykloje aptiktas trilobitas, gyvenęs maždaug prieš du šimtus milijonų metų.
ĮVAIROVĖ: Įvairi dolomito iš skirtingų vietų išvaizda nulemta geologinių reiškinių.
ATSISKLEIDIMAS: Į rankas paėmusiam dolomitą Albertui Pilipauskui atsiskleidžia visa to egzemplioriaus formavimosi istorija.