Naujausios
Pasaulis pagal Algimantą Čekuolį
Šiaulių Kultūros centre vykusiame vakare „Kas laidon nesudėta...“ Algimantas Čekuolis su gerbėjais bendravo pustrečios valandos. „Ar tiesa, kad „Google“ atsakymų ieško pas Čekuolį?“, – šis klausimas prajuokino ir patį svečią.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Prekarijų metas
A. Čekuolis į Šiaulius atvažiavo kęsdamas nugaros skausmus, nes paslydęs griuvo ant laiptų ir susitrenkė. „Viena nugara dėl poros šimtų žmonių gali pakentėti“, – šmaikštavo žurnalistas.
Paskaitos tema svečias pasirinko prekarijus – naują žmonių klasę. Tai – jaunimas be darbo arba su laikina darbo sutartimi. Lotyniškai „precarius“ reiškia „atsidavęs kitų palankumui, nuolankus, meldžiantis malonių“.
A. Čekuolis pateikė statistikos: 2011 metais 20,4 procento jaunų europiečių buvo bedarbiai (trečdaliu daugiau nei 2008 metais). Ispanijoje 42 procentai jaunimo neturi darbo. Jauni žmonės Europoje vidutiniškai gauna 45,5 procento suaugusiųjų uždarbio. Iš visų naujų darbo vietų, kurios pernai buvo sukurtos Didžiojoje Britanijoje, 97 procentų – laikinos.
Problemos dydį A. Čekuolis vaizdingai palygino su atsiradusiu drambliu kambaryje.
Nuosmukis, dėl kurio atsirado prekariatas, prasidėjo prieš beveik pusę amžiaus. Pradėjus griūti Vakarų ūkiui, Ronaldas Reiganas, Margareta Tečer liberalizavo viską, kad paskatintų verslininkus priimti į darbą jaunimą, leido sudaryti laikinąsias sutartis. Tai vadinta „lanksčiais įdarbinimo principais“.
Kaip šiandien elgiasi Vyriausybės? Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje žmonėms primokama už darbo ieškojimą. JAV ir Didžiojoje Britanijoje prie mažiausių uždarbių priduria valstybė iš biudžeto – mokesčių. Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje primokama tėvams, išlaikantiems darbo neturinčius suaugusius vaikus.
Pasak A. Čekuolio, jei anksčiau buvo susidūrimai tarp tautų, dabar aštrėja kova tarp jaunų ir senų.
Neaplenkė ir Lietuvos
Lietuvoje prekarizacijos procesai, A. Čekuolio teigimu, dar tik prasideda.
Pusę Lietuvos bedarbių sudaro jauni žmonės. Tūkstančiai dirba ne pagal specialybę – pardavėjais, padavėjais, dažnas vėl pradeda studijuoti.
Jaunuoliai įsidarbina laikinai, jiems neskiriamas etatas, sudaroma laikina darbo sutartis: „Bedarbis ir laikinai įdarbintas asmuo neturi jokių perspektyvų. Jis nebus paaukštintas darbe, jo uždarbis nepadidės, jis neturės atostogų, susirgęs negaus paramos, o senatvėje – padoresnės pensijos.“
Ar yra išeitis? „Vakarų šalyse pagaminta tiek ir sukaupti tokie dideli kapitalai, kad Vakarų piliečiai galėtų gyventi iš palūkanų. Mūsų visuomenė galėtų mokėti visiems piliečiams rentas – mažas, visiems vienodas, bet pastovias, o žmonės galėtų prisidurti dirbdami atsitiktinius darbus“, – mano A. Čekuolis. Jo nuomone, 800 litų nuolatinės pajamos neprieštarautų rinkos ekonomikai.
Atsakė ir daina
„Klausimai-atsakymai man daug įdomiau, nei vienam pamokslauti“, – sakė A. Čekuolis, kuriam auditorija klausimus daugiausia siuntė raštu. „Kodėl bijote kalbėti iš vietos? Priespaudos laikai seniai baigėsi“, – drąsino.
„Kiek Rusijoje išsilaikys Putinas?“, „Pakomentuokite islamo invaziją į Vakarų pasaulį“, „Kas dedama į „Coca-colą?“, „Ką manote apie banginių medžioklę?“, „Kodėl dieną dangus mėlynas, o vakare – raudonas?“. Atsakydamas į pastarąjį klausimą, A. Čekuolis uždainavo „Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų“. Galiausiai prisipažino nesąs tikras dėl atsakymo teisingumo – sugalvojęs jį ekspromtu.
Paklaustas, ar gali krašto apsaugos ministrės postą užimti gydytoja, A. Čekuolis sakė: „Karo dalykai per daug rimti, kad būtų galima patikėti karininkui“.
A. Čekuolio nuomone, vyrui valdžia yra grobis, o moteriai – jos šeima. Per pastaruosius maždaug 40 metų jis suskaičiavo pasaulyje dvylika prezidenčių ir nė viena iš jų neprisišiukšlino.
Lietuviai – ne mulkiai
„Šiaulių kraštas“ pateikia keletą klausimų-atsakymų iš susitikimo.
– Ar suskils Europos Sąjunga?
– Suskilimo nereikia nei jos priešininkams, nei draugams. Ji formuosis į gumuliukus – kaip ilgai verdamas nepamaišytas kisielius.
Kokie tie gumuliukai? Vokietija, Prancūzija ir Lenkija, dinamiškai einanti pirmyn. Pietinės šalys: Portugalija, Ispanija, Italija, Graikija. Kur būsime mes? Mobilizuojasi šiaurinis kunkuliukas: Skandinavijos šalys nuo Islandijos iki Suomijos imtinai (su Farerų salomis), trys Baltijos šalys ir – staigmena – Didžioji Britanija.
– Kodėl lietuviai taip prie visko prisitaiko?
– Kokia respublika Sovietų Sąjungoje pirmoji pakėlė tautinę vėliavą? Kuri pirmoji paskelbė nepriklausomybę? Kuri privertė išvesti kariuomenę anksčiau, nei ji buvo išvesta iš Lenkijos ar netgi iš Rytų Vokietijos? Lietuva!
Iniciatyvinėje sąjūdžio grupėje buvome sutarę kritikuoti santvarką ir girti M. Gorbačiovą. Gal kas žinote, ar tikrai buvo Kryžių kalne pastatytas kryžius R. Gorbačiovui? Jei kas ir išgalvojo, išgalvojo genialiai! Įsivaizduojate, kaip skamba R. Gorbačiovui, kad jam kryžius Lietuvoje pastatytas!
Po 1990 metų Kovo 11-osios mane kvietė į televiziją. Teletiltas: Vilnius-Maska-Vašingtonas.
Už Lietuvą – aš, už Maskvą – Vladimiras Pozneris, buvęs didelis Sovietų Sąjungos patriotas, dabar didelis laisvo pasaulio patriotas, ir amerikiečių grupė „Goodnight, America“.
Pirmasis kalba V. Pozneris. „Nutarėte skirtis. Gyvenime visko būna, skyrybų irgi. Bet, bičiuliai, turi būti civilizuotai. Teisėjas, kuris nustatys, kam turtas, vaikai priklauso.“
Ir man burna pati sako: „Skyrybos gali būti tada, kada buvo vestuvės. Mus išprievartavo.“ V. Pozneris nutilo. Kitą dieną 53 Amerikos laikraščiuose apie tai atsirado karikatūros.
Ir dar sakote, kad lietuviai – mulkiai?!
– Ką manote apie teismo sprendimą dėl A. Paleckio?
– Labai paprasta – Maskvos ranka. Taip pat „Gaspromo“. Ko jūs tikėjotės? Kad Maskva čionai neturės savo rankos? Kad nebandys kurti savo partijos?
„Gudruolis Čekuolis“
– Ką manote apie religijas ir jų reikalingumą žmogui?
– Vienintelis atvejis, kai susilaikysiu nuo atsakymo. Dievas arba likimas davė, kad esu pažįstamas. Su žinomumu tampame beveik korifėjais, pranašais. Religijos, politikos klausimais žmonėms galime be reikalo daryti įtaką. Religija turi būti kiekvieno žmogaus asmeniškas sprendimas, pasirinkimas.
– Ką manote apie ekologinį ūkininkavimą Lietuvoje?
– Truputį perdedama, ypač dėl genetiškai modifikuotų produktų. Pamirštame, kad jau seniai iki kaklo sėdime genetiškai modifikuotose produktuose. Pavyzdžiui, soja.
Perdėti su baimėmis nereikia. Kaip ir su baime dėl globalinio atšalimo. Pažiūrėkite už lango.
Pirmasis pradėjau rėkti: nepasiduokite žmonėms, kurie nori uždirbti pinigus iš mūsų baimės! Kirtau lažybų, kad nebus 2012 metų pabaigoje pasaulio pabaigos. Jei bus, pažadėjau suvalgyti kaklaraištę. Gavau porą laiškų: „Gudruolis Čekuolis. Jei bus pasaulio pabaiga, negalės suvalgyti.“ Pagalvojau, turbūt iš tikro gudrus tas Čekuolis.
Išmokai keturias, mokėsi penkias kalbas
– Kodėl nėjote į politiką?
– Aš labai pažeidžiamas. Labai jautrus, lengvai galiu pravirkti.
Bičiuliai, aš turiu šiuo metu daugiau įtakos nei bet koks politikas.
– Kaip išmokote tiek kalbų?
– Mokėti kalbą natūralu. Mokytis reikia mokėti. Neteisybė, kad kalbą galima išmokti ratelyje: susirinko 15 žmonių, moka algą mokytojui, dirba po dvi valandas du kartus per savaitę. Tada tenka tik penkioliktoji dalis mokytojo dėmesio. O nuo antradienio iki ketvirtadienio žmogus maždaug 30 procentų gautų žinių pamiršta.
Aš nusisamdžiau vieną mokytoją mokytis anglų kalbos. Rodos, jis pasakė, kad valanda kainuos 8 rublius. Sakiau: „Negaliu tiek mokėti. Jūs tiek nevertas. Jūs vertas 12 rublių už valandą“. Kaip manote, atsirado entuziazmas?
Iš pradžių mokiausi du kartus per savaitę, pamačiau, kad man nubyra. Pradėjome mokytis po 4 valandas per dieną, keturis kartus per savaitę, paskui – šešis kartus per savaitę. Buvau grįžęs iš jūros, turėjau pinigų. Visada galima parduoti šeimos sidabrą arba paimti paskolą.
Iš vadovėlio išmokdavome keturias pamokas, grįžęs namo pakartodavau ir išmokdavau pats vienas pirmyn dar dvi pamokas.
Nusipirkau knygelę ir plokštelę: apkraudavau regimąją ir girdimąją atmintį. Iš knygos išsirašydavau nežinomus žodžius ant kortelių: vienoje pusėje – angliškai, kitoje – lietuviškai. Jei žodį išmokstu, perkeliu kortelę į kitą pusę, neįsidėmiu – dedu atgal. Taip iš vieno puslapio prirenki apie 30 naujų žodžių. Su 600 žodžių jau gali skaityti laikraštį.
O išmokus keturias kalbas, penktą gauni kaip priedą.
PATARIMAS: Algimantas Čekuolis, paklaustas, kokias knygas rekomenduotų perskaityti, neabejojo: „Negalima skaityti gerų knygų. Negalima skaityti labai gerų knygų. Būtina skaityti pačias geriausias knygas“.
HUMORAS: Susitikime Algimantas Čekuolis priminė per 80-ąjį jubiliejų jam skirtus žodžius: „Čekuolis neskaitė Biblijos todėl, kad jis ją parašė“.
Giedriaus BARANAUSO nuotr.
„Bičiuliai, aš turiu šiuo metu daugiau įtakos nei bet koks politikas.
A. Čekuolio anekdotas:
– Šiuolaikiniame fabrike JAV yra du darbuotojai: žmogus ir šuo. Žmogus tam, kad šertų šunį. Šuo tam, kad žmogus nekištų rankų prie prietaisų ir leistų jiems veikti automatiškai.