Naujausios
Namai, kuriuose viešpatauja džiaugsmas
Kelmės rajone, Pagryžuvyje, gyvenantys Nijolė ir Antanas Bagūnai jau trylika metų globoja svetimus vaikus. Savų išaugino tris. Jauniausias Justinas dar tik studentas. Kai jis išvažiavo studijuoti, namai neliko tušti. Tėvai rūpinasi nuo mažens jų namuose augančia globotine Neringa. Spalio pradžioje mergaitė į savo globėjų namus parsivedė dar ir bendraklasę Mildą, kurią ketinta išvežti į vaikų globos namus.
Ateinančiais metais Bagūnai ketina kurti šeimyną. Į savo namus priims dar porą globotinių.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Erdvus Nijolės ir Antano Bagūnų namas. Tvarkingas, skulptūrėlėmis išpuoštas kiemas. Čia malonu sugrįžti saviems vaikams ir nuolat gyventi globotiniams.
Popietė. Ponia Nijolė viena šeimininkauja namuose. Verda lakštus „Skruzdėlynui“. Artėjo vyro Antano gimtadienis.
Šios moters profesija – zootechnikė. Tačiau šiuo metu profesinės žinios praverčia tik nedideliame savo šeimos ūkyje. Visą kitą laiką skiria šeimai: dviem globotinėms ir vyrui.
„Labai myliu vaikus. Blogai jausčiausi, jeigu namuose nebūtų jų klegesio ir šurmulio“, – sako moteris, nuo trejų metukų auginanti globotinę Neringą.
Bagūnų globota Neringos sesuo Jūratė jau išaugo. Įgijo masažistės profesiją. Gyvena Šveicarijoje. Atvažiuoja aplankyti sesers ir globėjų.
Globoti svetimus vaikus Nijolę Bagūnienę įkvėpė skaudus jos pačios gyvenimo įvykis. Sulaukusi vos trejų metukų mirė jų dukrelė. Moteris rado nusiraminimą prižiūrėdama kaimynų mergaitę. Prisirišo prie mažylės. Tačiau jos tėvas neteko darbo. Pats nusprendė prižiūrėti dukrą.
Nespėjusi atgauti sielos pusiausvyros po dukrelės mirties, ponia Nijolė patyrė dar vieną traumą. Verkė. Blogai jautėsi. Tuomet kaimynė patarė: „Važiuokim į globos namus. Rasim tau mergaitę.“
Vasarai pasiėmė tris mergaites. Tačiau per atostogų mėnesius nesugebėjo prisirišti taip, kaip buvo prisirišusi prie kaimynų mažylės. Jau paaugusios mergaitės turėjo savus įpročius. Mėgo imti globėjų daiktus ir kištis po pagalve.
Per žiemos atostogas iš globos namų parsivežė tris berniukus. Buvo dar sunkiau.
Tuomet nusprendė ne laikinai, o ilgalaikei globai paimti mažą mergaitę. Ją išauklėti, užauginti. Nuvažiavo į Vijurkų globos namus. Vaikų ten kelios dešimtys. Ir mažų, ir didelių. Viena mergaitė, pamačiusi nepažįstamus žmones, palindo po lova. Būtent ją pamačius poniai Nijolei suspurdėjo širdis. Tai jos mergaitė. Tai buvo trejų metukų Neringa. Paaiškėjus, jog Neringa dar turi vyresnę seserį, Bagūnai nusprendė neatskirti sesučių. Kol baigėsi mokslo metai, Jūratę parsiveždavo savaitgaliais, kad penktą klasę baigtų toje mokykloje, kurią pradėjo lankyti. Po to parsivežė visam laikui į savo namus.
„Nuo pat mažų dienų svajojau turėti penkis vaikus. Labai juos myliu. Už vaikus galvą guldau. Man patinka jų laukti grįžtančių iš mokyklos. Gaminti jiems valgį. Megzti kojines",– neslepia jausmų N. Bagūnienė.
Naujus šeimos narius draugiškai priėmė ir Bagūnų vaikai. Mažoji Neringa tapo šeimos numylėtine, Jūratė – globėjų vaikų sese.
Mažylė turėjo sveikatos problemų. Prireikė operacijos. Tačiau globėjai nesibodėjo ją vežioti pas gydytojus, rūpintis mažylės sveikata.
Iš mokyklos sugrįžta ir Neringa. Atvirai pasakoja kartais susitinkanti ir su tikraisiais savo tėvais, tačiau į jų namus grįžti nenorinti. Neringa lanko meno mokyklą. Gražiai dainuoja. Dalijasi ateities svajonėmis studijuoti psichologiją. Bet norėtų ir dainuoti.
Mokslo metų pradžioje Vaiko teisių skyriaus specialistai pasiūlė Bagūnams paimti globoti ir Neringos bendraklasę Mildą. Mergaitė – klasės pirmūnė. Su seserimi gyveno pas močiutę. Dėl pernelyg griežto auklėjimo mergaitė jautėsi blogai. Susirgo.
Bagūnai nenorėjo priimti sprendimo vieni. Pasitarė su globotine Neringa ir savo vaikais. Dukra Rita sakė: „Mama, aš turiu tavimi labai didžiuotis.“ O globotinė Neringa suabejojo. „Nenorėjau, kad tėvams būtų blogai", – aiškina savo poziciją.
Bagūnų šeima taip pat nenorėjo įžeisti mergaičių močiutės. Juolab, kad ji – ne kraujo ryšio močiutė. Buvo paėmusi globotinę. Ją išaugino. Globotinė pagimdė dukras ir paliko jai auginti. Močiutė baiminosi, jog ir anūkėlės gali išeiti klystkeliais, todėl griežtai jas auklėjo.
Tačiau, artėjant dienai, kai Mildą turėjo išvežti į vaikų globos namus, Neringa parašė mamai žinutę: „Skambink Vaiko teisėms. Aš gyvensiu su Milda viename kambaryje, viskuo dalinsiuos. Tik paimkite.“
Taip Bagūnų namuose nuo spalio pradžios apsigyveno ir Neringos bendraklasė Milda.
Netrukus ir ji grįžta iš gimnazijos. Tetai Nijolei rodo padėkos raštą. Puikiai besimokanti, jautri Milda apdovanota už gailestingumą, pagalbą silpnesniems ir atjautą.
„Tikrai labai gera mergaitė. Dabar ir Neringai smagiau, kai yra Milda, – džiaugiasi N. Bagūnienė. – Nupirkome jai išmanųjį telefoną. Nuoširdžiai dėkojo. Stebėjosi, kad pirkome tokią brangią dovaną. O mes tiesiog norėjome, kad mergaitė turėtų ne blogesnį telefoną kaip Neringos.“
Mergaitės – skirtingos. Neringa – laisvesnė. O Milda – visuomet susikaupusi. Labai rimtai žiūri į gyvenimą. Tačiau Bagūnai mano, jog padės ir naujajai globotinei atsikratyti įtampos.
„Mes visada viską darome su šposais, su džiaugsmu, be įtampos, – sako ponia Nijolė. – Jeigu kas ne taip, susėdame ir be pykčių išsiaiškiname. Mergaites leidžiu į būrelius ir į vakarėlius. Tik reikalauju, kad protingai elgtųsi, laiku grįžtų.“
Kadangi planuojama kuo daugiau vaikų namų globotinių perkelti į šeimas, daug patirties globodami vaikus turintys Bagūnai skatinami kurti šeimyną. Turėtų paimti dar porą globotinių. Tikriausiai ateinančiais metais jų namai prisipildys dar daugiau vaikų šurmulio.
Bagūnams nemalonus tik vienas dalykas. Kartais pikti liežuviai kalba, jog vaikus jie globoja neva dėl pinigų.
„Pinigai tikrai nėra dideli. Ir jie skiriami vaikui, o ne globėjams. Vaikas į šeimą ateina su plastikiniu maišeliu. Maišelyje telpa visas jo turtas. Reikia pavalgydinti, aprengti, pasirūpinti tinkamais baldais, patalyne, nupirkti mokymo priemones. Šiandieninių mokinių poreikiai – dideli. O kai pradės studijuoti, jie dar padidės. Galiausiai kainuoja ir būsto šildymas, ir elektra, ir vanduo.
Mes patys su vyru sukamės kaip išmanydami, kad galėtume padėti savo globotiniams. Šeimos poreikiams laikau gyvulių. Šeimininkauju. Mugėje stengiuosi parduoti kokį „Skruzdėlyną“, kad šeima galėtų sau daugiau leisti. Vyras dirba geležinkelio meistru. Mūsų pačių sūnus Justinas, matydamas tikrąją padėtį, studijuoja ir dirba, kad tik mažiau reikėtų mūsų paramos.“
Vyriausia Bagūnų dukra Roma gyvena Austrijoje. Augina sūnelį. Dukra Rita taip pat gyvena savarankiškai. Turi savo šeimą. Augina du vaikus.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
PILNATVĖ: Nijolė ir Antanas Bagūnai, išleidę į gyvenimą tris savo vaikus, namus pripildo globotinių šurmulio ir draugystės.
SIURPRIZAS: „Skruzdėlynas“ – tai siurprizas tėvelio gimtadieniui.
ŠILUMA: Nijolė Bagūnienė stengiasi suteikti jaukius namus ir motiniškos šilumos savo globotinėms Neringai (dešinėje), kuri ją vadina mama, ir Mildai, kuri vadina teta.
DALIJIMASIS: Nijolė Bagūnienė, netekusi savo trejų metukų dukrelės, jai skirtą meilę, atiduoda tėvų meilės nepatiriantiems vaikams.