Naujausios
Mokytojos dainos Lietuvai
Užvenčio Šatrijos Raganos vidurinės mokyklos muzikos mokytoja Valerija Adomaitienė išleido jau trečiąją savo dainų knygą — „Graži mūsų šeimynėlė“. Ir žodžius, ir melodiją pati kurianti mokytoja dainomis išreiškia meilę Lietuvai, savo gimtinei ir jos žmonėms.
Regina MUSNECKIENĖ
Persmelkta prisiminimais
Valerija į trečiąją knygą suguldė savo mokinių dainuotas jos kurtas dainas. Tai bus prisiminimas tiems, kurie jas dainavo. Ir savotiška žinia apie išlydėtas abiturientų laidas, prisiminimas vaikams, anūkams, artimiesiems.
„Dainelės lengvai įsimenamos, rodos, atėjusios iš ten, kur vakarais po darbų tai viename, tai kitame kaimo gale išgirsdavai armoniką, kartu su ja dainuojančiuosius. Tada ir mes visa šeima eidavome laukan, susėsdavome ant laiptelių ir, mamai užgrojus smuikeliu, pradėdavome savo koncertą močiutės daina “Lakštigaleli, gražus paukšteli, kudėl negysti unkstų rytelį,“— knygelės pratarmėje dalijasi vaikystės prisiminimais V. Adomaitienė.
Dainelių natas ir žodžius pateikusi kūrėja sako į kiekvieną įdėjusi po žiupsnelį meilės medeliui, paukšteliui, žemei ir savo artimui. Kai kurias parašiusi net gimtąja savo dūnininkų tarme. „... kokie esame laimingi gyvendami šioje nuostabioje šalelėje Lietuvoje. Turėdami šalia savęs mylinčius žmones, galėdami suprasti mus supančios gamtos grožį, paukščio kalbą, kad turime žydrą dangų virš galvos, o ant stalo mamos atriektos kasdienės duonos.“
Ir knygos pavadinimas „Graži mūsų šeimynėlė“ bei viršelį puošianti nuotrauka — tai prisiminimas apie tokio pavadinimo respublikinį konkursą, kuriame pirmąją vietą laimėjo Legačinskų šeimyna pasivadinusi Valerijos ir jos sesers Onutės šeimų kapela. Mat, Valerijos ir Onutės tėvelis — Legačinskas. Tačiau Valerija sako, jog šeimos dainingumas kilo iš mamos pusės — Janušų giminės. “Kai uždainuoja Janušų giminė, lempos užgęsta,“ — taip anuomet apie jų giminę kalbėdavo kaimo žmonės.
Balsingos, kūrybingos išaugo ir Legačinskų dukros. Konkurse, kuriame išgarsėjo kaip dainingiausioji šeimyna, Valerija grojo akordeonu, jos dukra Sonata virkdė smuikelį, sesuo Onutė — skambino gitara, grojo ir keturi sesers vaikai — vyresnioji dukra Jurgita bei trynukai Kristina, Irmina ir Martynas. Valerijos vyras Zenonas atliko koncerto vedėjo pareigas.
Apie gimtinę ir tesukas mintys
„Vaikams Lietuvos“, “Mano žemė — Lietuva“ — V. Adomaitienės dainų pavadinimuose užkoduota meilė Tėvynei. Ji tarsi išaugo iš ankstesnių jos kūrybos rinkinių “Gimtinė po klevais“ ir “Laukinė obelis“, žyminčių mažesnę erdvę — tėviškę.
„Apie gimtinę mintys tik ir sukas,“— sako Valerija ir mintimis nusikelia į savo vaikystės kaimą. Jungiris buvo šalia Labūnavėlės, kur gyveno Marijos Pečkauskaitės — Šatrijos Raganos tėvai. Vaikščiodama Laibūnėlės ežero pakrantėmis, kartu su džiovininke savo teta rinkdama šalpusnius, varpučių šaknis, puplaiškius ir pušų pumpurus ji tarsi jausdavo einanti rašytojos išmintomis pėdomis. Tai įkvėpdavo.
O kai su mama vaikštant po mišką šarka skrisdama virš galvos sučirkšdavo, mama sukdavosi namų link — šarka pranešė, jog kažkas atėjo. Ir iš tikrųjų kieme jau belaukianti kaimynė. Tokie buvo Valerijos vaikystės stebuklai.
Taip jau susiklostė, kad ir Valerijos vyras Zenonas myli medžius, paukščius ir žemę. Jis iš sunaikinto Jungirio kaimo kartu su anūkėle veždavosi žiogų, nes tokių Junkiluose nėra, varlių, nes jos gražesnės ir įdomiau kvarkia už vietines. „Žmogum nėr ko rūpintis. Reik rūpintis paukščiais ir bitėm,“ — kartais jis taip pajuokauja.
Kuklumas
Dainas kurianti ir dažname renginyje jas su savo seserimi Onute dainuojanti V. Adomaitienė — kukli, nesididžiuojanti jokiais pasiekimais. Atradusi gabesnį mokinį veža jį pas miesto mokytoją, įtikina, jog ten geresnis specialistas.
„Tokia mano nuostata, — sako Valerija. — Jeigu suvokiu, kad negaliu mokiniui duoti tiek, kiek geri specialistai, vežu jį pas kitą mokytoją. Turėjau puikų solistą Justą. Pasiūliau jį Meno mokyklos mokytojui Juozui Lygutui. Pastebėjau, kad Donatas gali tapti puikiu gitaristu, rekomendavau jį meno mokyklos mokytojui Skrodžiui. Nes pati nesu stipri gitaros specialistė.“
Kukli ir Valerijos svajonė. Kad bent vienas jos mokinys įstotų į Teatro ir muzikos akademiją ir taptų geru dainininku ir garsintų savo kraštą.
Vakare, kai vyras žiūri televizorių, Valerija sėda prie savo sintezatoriaus. Gimsta koks nors motyvas. Paskui melodiją dailina. Vėliau jai pritaiko žodžius. Renka juos vaikščiodama po kiemą arba iš vieno kambario į kitą.
O atsigulusi Valerija sako apgalvojanti kiekvieną savo poelgį. Gal koks negeras žodis išsprūdo? Gal ką įžeidė? „Jeigu ką nors ne taip pasakiau svetimam žmogui ar savo vaikui, vartausi nuo šono ant šono — negaliu užmigti. Atsiprašau dangaus.“
Skola gyvenimui
Valerija baigė Albinavos aštuonmetę mokyklą. Niekaip negali pamiršti savo auklėtojo Jono Lymanto. Penktoje klasėje atsirado mokinys, kuris turėjo fotoaparatą. Jis fotografavo bendraklasius. Padarydavo nuotraukas. O vaikai jam už nuotraukas mokėjo kapeikėles.
Tada auklėtojas nupirko fotoaparatą, nuotraukų darymo įrangą, įkūrė fotobūrelį. Vaikai klajodavo po apylinkes, fotografuodavo. Mokytojas padarydavo nuotraukas. Bet už jas iš vaikų pinigų neimdavo.
Todėl ir Valerija su savo vyru Zenonu įsipareigojo išdalyti visas išleistas dainų knygeles veltui.
Skola gyvenimui galėtum pavadinti ir nelengvą kasdienį Valerijos darbą. Ji dėsto muziką vidurinėje mokykloje ir moko vaikus dainuoti bei groti Muzikos skyriuje.
Subūrė chorą. Moko dainuoti solistus ir ansamblius. Neseniai subūrė ir gitaristų ansamblį. Jį pavadino „Spiečium“. Mat sužinojo, kad rašytoja Šatrijos Ragana labai mylėjo bites.
Renginiuose Valerija su savo sese taip pat dainuoja veltui. Kartais jos vyras finansuoja ir kelionę į renginį. Prasmingų tekstų ir skambių melodijų seserų atliekamos nuoširdžios dainos apie meilę, tėviškės grožį, metų laikus, sulaukia gausybės aplodismentų.
ĮKVĖPIMAS: Ausyse suskambusi melodija dailinama prie pianino.
LIETUVA: Visos Valerijos Adomaitienės (dainuoja dešinėje) sukurtos dainos apie meilę Lietuvai, savo tėviškei ir jos žmonėms.
DAINA: Valerija Adomaitienė (dešinėje) drauge su seserimi Onute renginiuose užtraukusios savo kūrybos dainą neretai pravirkdo žiūrovus.
PRISIMINIMAS: Trečioji Valerijos Adomaitienės dainų knyga bus išdalyta kaip prisiminimas.
Autorės nuotr.