Naujausios
Priminkite ,,Kelionių fiestos“ istoriją – esate vieni iš nedaugelio, Biržuose siūlantys profesionalų poilsį ir keliones užsienyje.
Giedrė: Kelionių fiesta ,,užgimė“ prieš 13 metų. Palankia situacija nuosavo verslo kūrimui buvome apdovanoti, kai mūsų sūnui Kasparui suėjo metukai. Tuo metu antrieji vaiko auginimo atostogų metai irgi buvo apmokami, tad turėjome pajamų pragyvenimui ir laiko, kada tvarkyti begalę veiklos steigimo formalumų ir organizuoti biuro patalpų įrengimo darbus. Užsikrovėme paskolų naštą, susidūrėme su begale kliūčių, tačiau abu su Linu tiesiog degte degėme idėja dirbti įdomų darbą, turėti hobį keliauti ir iš jo pragyventi. Steigdami kelionių agentūrą aš ir mano vyras turėjome ,,išrasti dviratį“: niekas nenorėjo dalintis informacija ir patirtimi, nes būsimi konkurentai nėra pageidaujami. Susitelkimas, atkaklumas ir artimųjų pagalba padėjo pasiekti tikslą. Po to kūrėme kiekvieną agentūros paslaugą, ją tobulinome, kaupėme patirtį ir po kokių 4 metų nuoširdaus įdirbio jau stovėjome tvirtai ant kojų bei džiaugėmės įdėtų pastangų vaisiais, palaipsniui užsitarnaudami ne vien tik biržiečių keliautojų pasitikėjimą...
Mūsų visų išgyvenamoj situacijoj ar tebetinka žodžių derinys siūlantys keliones? Ar siūlę? Kokius laikus išgyvena jūsų sukurta kelionių agentūra?
Linas: Siūlėme ir galėtume pasiūlyti keliauti, tačiau šiuo metu kažkur vykti toliau reikia turėti nemažai avantiūrizmo ir būti nusiteikus įveikti nepatogių formalumų... Turbūt todėl norinčių keliauti dabar neturime. Per 13 sėkmingos veiklos metų daug kas keitėsi. Didėjo kelionių agentūrų konkurencija Lietuvoje, kelionių organizatoriai beveik perpus sumažino kelionių agentams komisinį atlygį, padvigubėjo biurokratiniai reikalavimai agentūrų atliekamoms funkcijoms. Paskutiniais metais teko labai daug atiduoti savęs, nes, norint palaikyti mūsų veiklą finansiškai sėkminga, reikėjo aptarnauti kone dvigubai daugiau klientų nei anksčiau.
Giedrė: Visai tai labai išvargino, dažnai sulaukdavau minties, kad daugiau taip nebenoriu, nes nebepakeliu tokio krūvio fiziškai... Ir kaip tik tuo metu ėmė ir ,,atsitiko“ pandemija. Turbūt nuskambės keistai, bet, prasidėjus karantinui, mes su vyru krykštavom iš laimės. Iš laimės, kad pagaliau turime laiko SAU. Buvo bundančio pavasario metas, džiaugėmės kiekvienu daigeliu, paukščių čiulbėjimu, pirmaisiais žiedais mūsų užmiesčio sklype. PAGALIAU turėjome laiko visa tai išjausti ir mėgautis. Laimės turėjome tiek, kad ji net atsvėrė nerimą dėl viruso grėsmių ir pasekmių.
Linas: Praėjus porai mėnesių pradėjo smelktis nuojauta, kad mūsų išvykstamojo turizmo agentūros veikla sustojo ilgam. Sunkiai sekėsi pabėgti nuo minčių, iš ko gyvensime, kai baigsis santaupos, nes agentūros verslo veiklos pajamos buvo vienintelis mūsų šeimos pajamų šaltinis. Apsidžiaugiau, kai buvęs mūsų agentūros klientas pasiūlė darbą jam priklausančiame automobilių servise.
Giedrė: O aš neturėjau galimybės ieškotis nuolatinio samdomo darbo, nes kelionių agentūroje darbo užgriuvo tiek, kad tekdavo ir iki išnaktų pasėdėt. Darbo, už kurį niekas nemoka pinigų... Tai kelionių užsakymų keitimas, pertvarkymas nukeliant atostogas į artimiausią ateitį, vėliau dar vienas kelionės nukėlimas į tolimesnę ateitį, derinimai su klientais, derinimai su organizatoriais, pinigų grąžinimo administravimas, na ir, žinoma, psichologinė pagalba keliautojams.... Po kiek laiko atsiradus teisiniams išaiškinimams, kaip elgtis šioje situacijoje, kokios nėra buvę, tuos pačius užsakymus teko pertvarkyti iš naujo ir iš naujo.. Taip ir iki šiol, tenka tvarkyti ir pertvarkyti popierius su viltimi, kad pasibaigus pandemijai galbūt gausiu už šį darbą ir kiek atlygio.
Linai, Giedre, esate puikus pavyzdys, kaip galima, tiesiog privaloma, rasti išeitį iš susidariusios, nuo mūsų visai nepriklausančios situacijos – savo turizmo verslui radote pakaitalą ir naujoji jūsų veikla duoda pirmuosius rezultatus. Kokia tai veikla ir kaip ji atsirado jūsų gyvenime?
Giedrė: Yra posakis, kad atūžusi gyvenimo neganda nebūtinai ateina sugriauti viską, ką sukūrėte, kartais ji ateina tiesiog, kad pravalytų kelią kažkam naujo ...
Linas: Pavasarį, kai atsirado laiko sau ir naujų pomėgių puoselėjimui, Giedrė paprašė sukonstruoti iš medžio šiuolaikiškas paaukštintas lysves prieskonių daržui. Sumeistravus kilo mintis pasidomėt alternatyviais būdais, kaip paveikti medieną ilgaamžiškumui nenaudojant cheminių impregnantų. Internete aptikau žinių apie dar senovės japonų praktikuotą medžio apdeginimo metodą. Nutariau išbandyti, dirbant pastebėjau, kad šis metodas sudaro galimybę išgauti itin dekoratyvų medienos reljefą. Kadangi išgautas rezultatas gavosi per gražus paaukštintoms lysvėms, atsirado minčių kažką pasigaminti namų interjerui. Kadangi kūryba yra pati įdomiausia ir labiausiai įtraukianti veikla, net nepajutom, kaip pasileido šeimos narių vaizduotė, na ir, žinoma, alkis praktikai ir rezultatui... Per visą šį laikotarpį, nuo pavasario iki dabar, kūryba liejosi laisvai, bandomieji produktai vystėsi, gryninosi ir štai prieš mėnesį į eterį paleidome žinią, kad gaminame dekoratyvius funkcinius dalykus iš medžio, skirtus jūsų namų jaukumui.
Giedrė: O mūsų komanda – tai Linas, dukra Laura ir aš. Neturime tikslo vystytis iki masinės gamybos, norime, kad mūsų rankų darbo dirbiniai taip ir liktų vienetiniai, nes nei vienas nesigauna identiškas jau pagamintajam. Pradėjome nuo praktiškų ir puošiančių mūsų namus serviravimo padėklų gamybos, taip pat gaminame ir šventinio dekoro detales. Ateityje planuojame gaminti prabangaus stiliaus vazonus, tam tikrus baldus, puoštus išskirtinio dekoro elementais.
Dukra Laura sukūrė mūsų brendo ,,Jaukus medis ir dekoras“ logotipą, feisbuko profilį, kuriame talpiname savo gaminių pavyzdžius, dalinamės kūrybinėmis akimirkomis. Laura stebinančiai sėkmingai atgaivino savo polinkį rankdarbiams. Linas apdoroja medieną, aš atlieku apdailą, Laura reikšmingai papildo manuosius gaminių dekoravimo užmanymus. Jos idėjos ir skonio pajautimas mūsų komandoje itin vertingas. Dukra Aušrinė gyvena Vilniuje, padeda mums šiuo sunkiu finansiškai laikotarpiu pati save pilnai išlaikydama, nuoširdžiai stengiasi prisidėti prie mūsų produktų populiarinimo, palaiko mus ir skatina judėti pirmyn. Sūnus Kasparas irgi jungiasi prie naujos mūsų veiklos, padėdamas tuose darbuose, kurie įveikiami jo gebėjimams.
Kodėl pasirinkote medį?
Linas: Ogi todėl, kad medis yra šilta ir jauki medžiaga. Todėl, kad dar gilioje senovėje medis ir akmuo buvo pagrindinės statybinės medžiagos, todėl nusipelno ypatingos pagarbos, galiausiai todėl, kad dar vaikystėje užsifiksavo tas užburiantis kvapas, einant pro lentpjūvę...
Esate atpažįstama Biržų pora. Kas mūsų mieste, rajone, jus džiugina? Kas liūdina?
Giedrė: Ypatingai džiugina, kad Biržai pagaliau tampa žinomu ir ypač patraukliu turistams atradimu, beje, čia juk irgi naudingas pandemijos padarinys... Džiugina, kad mūsų miestas vis labiau pritaikomas patogesniam gyvenimui, sudaromos patrauklios sąlygos judėti ir sportiškai pramogauti gamtoje, leisti laisvalaikį naujai įrengtose estetiškose erdvėse. Malonu, kad turime verslų, kurie nenusileidžia sostinės lygiui ir iškelia Biržus virš provincialumo rėmų.
Linas: Liūdina, kai matau kraštiečių susireikšminimą. Biržiečių bendruomenė nėra didelė, esam tarsi didelė šeima, veikdami drauge galėtume žymiai daugiau padaryti mūsų gimtiesiems Biržams. Norėtųsi daugiau gyvo socialinio tarpusavio ryšio.
Giedre, savo socialinėje paskyroje džiugini gražiomis nuotraukomis – fotografavimas yra tavo pomėgis?
Taip, man tai yra dar viena saviraiškos priemonė. Turiu silpnybę pastebėti akimirkos žavesį, patrauklias smulkmenas ir detales, mane jos įkvepia. Norisi jas užfiksuoti ir pasidžiaugti tuo su kitais dalinantis socialinėje erdvėje. Na, o ypač keliaujant ir tyrinėjant kitų šalių kultūras tų akimirkų ir detalių tikrai netrūksta. Tiesiog jaučiu atsakomybę padarytus kadrus ,,sutvarkyti“, pašalinti vaizdinį triukšmą, užakcentuoti pagrindinę kadro mintį, gal todėl ir susilaukiu tiek susižavėjimo komentarų... Niekad nesimokiau jokių specialių fotografavimo dalykų, tiesiog viską darau pagal natūralų savo pajautimą.
Kaip jums atrodo, ko mus išmokė naujoji viso pasaulio situacija ir ko palinkėtumėt visiems artėjančių švenčių proga?
Ši neeilinė pasaulio situacija išprovokavo nuostabią žmogišką savybę RŪPINTIS VIENI KITAIS – tai teko su kaupu patirti mums asmeniškai. Sulaukėme ne tik dvasinio palaikymo gausos, bet teko perlipti per save ir priimti paramą net ir materialiais dalykais. Situacija dėl pandemijos parodė, kad tai, kas įprasta ir patogu, yra labai trapu. Dar kartą įtikino, kaip yra vertinga turėti kuo įvairesnių pomėgių, patirčių ir išvystytų gebėjimų. Tai reikalui esant padeda kuo greičiau ir sėkmingiau persiorientuoti.
O artėjančių švenčių proga linkim labiau akcentuotis ne į kiek, o į kaip. Linkime nieko neatidėti ateičiai ir tiesiog gyventi čia ir dabar. Linkime priimti ir būti dėkingais už viską, kas mums atsitinka, nes absoliučiai visos patirtys skatina judėti pirmyn.
Ačiū už pokalbį.
