Naujausios
Lietuvos nenorėtų palikti
Kražių M. K.Sarbievijaus kultūros centro muziejaus vedėjas Vygantas Mažonas aiškinasi, kokie buvo jėzuitų vienuolių drabužiai. Rengia ekspoziciją iš Kražių kolegijos istorijos. Gimtinėje likęs vaikinas sako, jog didžiausia sėkmė turėti darbą.
Regina MUSNECKIENĖ
Ekspozicijos celėse
Atstatytoje Kražių kolegijoje įkurtas muziejus užima 180 kvadratinių metrų plotą. Šešios nuolatinių ekspozicijų salės, vedėjo kabinetas, kambarys, kuriame saugojami šiuo metu nenaudojami eksponatai.
Nuolatinių ekspozicijų pastovi tik tematika. Eksponatai keičiami. Vygantas Mažonas norėtų plačiau pristatyti jėzuitus. Turėjo mintį eksponuoti vienuolio drabužius. Kad galėtų juos pasiūti, reikia gauti tikslios informacijos, kaip rengėsi vienuoliai. Laukia duomenų iš Kaune įsikūrusios jėzuitų bendruomenės.
„Ekspozicijų rengimas — nuolatinis kūrybinis procesas, — sako Vygantas. — Daugelis dalykų jau nuėję užmarštin.“
Ekspozicijos nėra pigios. Tenka pasitelkti išmonę. Rengiama Užgavėnių kaukių paroda. Vygantas kalba su technologijų mokytojais. Ieško drožėjų. Vieną pasikvietė iš Radviliškio.
Įsijausti į kitą vaidmenį
Istorijos studijas Šiaulių universitete baigęs Vygantas Mažonas domisi savo šalies istorija. Šiuo metu laisvu laiku lanko dar išlikusius Lietuvos dvarus. Domisi bažnyčių architektūra.
„Lietuvoje yra tiek daug ko pamatyti, kad nebūtina veržtis į užsienius, — sako vaikinas. — Plaukiau baidarėmis Šventąja. Pamačiau tokias uolas, kokių niekur kitur nepamatysi. Kai kurie istorijos paminklai sparčiai nyksta. Jeigu nebeišgelbėsime medinių dvarų ir dvarelių, reikia suskubti bent apžiūrėti tai, kas likę, užfiksuoti nuotraukose.“
Jaunas savo krašto patriotas neslepia džiaugsmo, jog Kelmės rajone šalia išlikusių Kelmės ir Pagryžuvio dvarų atstatomas ir Pakėvio dvaras.
Vygantas su pasimėgavimu studijuoja Lietuvos viduramžių archeologiją, pagoniškąją teologiją, skaito istorinius šaltinius apie Kražiams daug įtakos padariusią Radvilų giminę.
Mokykloje krepšinį žaidęs vaikinas svajojo studijuoti kūno kultūrą. Tačiau dėl sveikatos pasirinko istoriją. Sportas tapo hobiu.
Įsijausti į naująjį vaidmenį Vygantui padėjo Kražių kraštotyrininkas, muziejaus įkūrėjas Edvardas Dirmeikis, kražiškių tituluojamas vaikščiojančia Kražių enciklopedija.
„Edvardas Dirmeikis man padėjo pamilti Kražius, — pasakoja Vygantas. — Iki šiol žaviuosi šio žmogaus erudicija. Dėkoju likimui, kad teko šalia jo padirbėti bent porą metų. Mokausi ir iš bibliotekininkės Elenos Liekienės. Kražiai, ko gero, visais laikais nestokojo išskirtinių asmenybių. Todėl miestelio sunykimas man tampa dar didesne mįsle.“
„Nepalikčiau savo šalies“
Vygantas Mažonas sako niekuomet nepaliktų savo šalies, tačiau ir išvykusiųjų nesmerkia. Didžioji dalis jo bendraklasių ir bendrakursių išvažiavę.
„Turėti darbą pagal specialybę Lietuvoje jau yra didžiulė sėkmė, — dalijasi džiaugsmu vaikinas. — Prisimenu darbo paieškas. Kreipiausi į mokyklas. Tačiau norint gauti pamokų reikėjo ir pedagoginio išsilavinimo. Šito darbo irgi nebūčiau gavęs, jei ankstesnė muziejaus vedėja nebūtų išėjusi dekretinių atostogų. Taigi, sėkmė — laikina. Darbą turėsiu dar iki šių metų pabaigos.“
Jis džiaugiasi, kad dirba jauname kolektyve. Darbas nevirsta rutina. „Vakarais grįžtu namo, į Kelmę. Keliauju žiūrėti krepšinio varžybų. Savaitgaliais nuvažiuoju į Šiaulius pažiūrėti kokį filmą arba pažaisti boulingą. Tačiau būna dienų ir vakarų, kai nėra kur eiti., — pasakoja Vygantas. — Manau, jog tai antroji provincijos jaunimo problema po nedarbo.“
SĖKMĖ: „Lietuvoje ir dar savo gimtinėje turėti darbą yra didžiulė sėkmė,“ — sako Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus vedėjas Vygantas Mažonas.
MINTYS: Netrukus Valdovų rūmai išsiveš savo ekspoziciją. Vygantui Mažonui tenka galvoti, kas užims jos vietą.
EKSPOZICIJA: Kasdien muziejų aplanko lankytojai. Muziejininkui tenka aprodyti visas sales, papasakoti apie eksponatus. Daug dėmesio sulaukia Jotvingių ekspozicija ir geležinė knyga.
Autorės nuotr.