Naujausios
Tarmiškas vaikystės aidas
Pirmuosius septynerius gyvenimo metus Kirdonyse Nida prisimena labai gražius. Augo vienkiemio sodyboje – rymojo medinis namas, plūktiniai tvartai. Įaugęs namų jaukumo, gerumo pojūtis. O kur aukščiau užlipusi, mažoji Nida dainuodavo, – jau tada. „Plėšti“ norėjosi taip, kad visi laukai girdėtų, kuo toliau... Gaila, sodyba dabar apleista. „Bet man liko kalba. Biržiečių tarmė – gimtoji. Į Pasvalį atsikrausčiau kalbėdama biržietiškai. O mano jaunesni brolis Sigitas ir sesė Daiva – jau pasvalietiškai (nors su mamyte visąlaik šnekėjom biržiečių tarme...)“ – pasakoja Nida. Sakoma, jog kalba – mąstymo būdas. Nors čia gyveno trumpai, pasaulį ji pažino būtent biržietiškai. Tad ir geriausi prisiminimai, žmonės bei gražiausi vyrai Nidai – iš Biržų. Džiaugiasi, kad dabar turi kaimynę ir dvi amsamblio nares kraštietes, su kuriomis gali sava tarme pamąstyti. To labiausiai ir pasiilgsta: „Jau iš vaikystės – tarmė man tiesiog skamba... Glosto ausį ir širdį. Tai didžiausias likęs įspūdis“.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
