Kas skatina „senjorus“ šaipytis iš dabarties

„Je­run­da“

Na, o Sei­me pra­si­dė­jo Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro ver­ti­mas „iš klum­pių“.

Sep­ty­nio­lik­ta­me mi­nist­rų ka­bi­ne­te Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro po­stą ga­vo Ja­ros­la­vas Nar­ke­vi­čius. Po po­ros mė­ne­sių dar­bo mi­nis­te­ri­jo­je opo­zi­ci­niai li­be­ra­lai jau baks­no­jo jį at­si­sta­ty­din­ti. Už val­gy­mą ir dar­bo par­tne­rių vai­ši­ni­mą.

Paaiš­kė­jo, kad J. Nar­ke­vi­čiui pa­val­dus „Lie­tu­vos pa­štas“ ap­mo­kė­jo jo ir jo duk­ros, tuo­me­ti­nės Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Ka­ro­li­nos Nar­ke­vič pie­tus. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro va­ka­rie­nę Abu Da­by­je vy­ku­sia­me pa­sau­li­nia­me ke­lių kong­re­se ap­mo­kė­jo Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja.

Spa­lio pra­džio­je J. Nar­ke­vi­čius, kar­tu su Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos va­do­vu Val­du Sut­ku­mi ir Klai­pė­dos uos­to at­sto­vais, pie­ta­vo Mins­ke. Už pie­tus mo­kė­jo Klai­pė­dos uos­to va­do­vai.

Dar vie­nus, mi­nist­ro bei tri­jų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų, pie­tus Mins­ke ap­mo­kė­jo „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“.

J. Nar­ke­vi­čiui skir­tu bu­tu Sei­mo vieš­bu­ty­je nau­do­jo­si jo duk­ra. Koks siau­bas!

Vi­sa tai ne­pap­ras­tai už­rūs­ti­no opo­zi­ci­ją ir net pa­tį prieš po­rą mė­ne­sių jo kan­di­da­tū­rą pa­rė­mu­sį pre­zi­den­tą. Lyg tai bū­tų pir­mas at­ve­jis Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je.

Na, „su­kir­to“ mū­sų iš­rink­ta­sis pie­tus už 700 eu­rų ar do­le­rių. Sa­ko, ga­li­ma ti­kė­ti, kad ne vie­nas, o su įta­kin­gais ir Lie­tu­vai rei­ka­lin­gais dar­bo par­tne­riais. Sup­ran­ta­ma, mi­nist­ras to vie­šai ne­pa­sa­kos, o žur­na­lis­tui tai at­ra­di­mas sen­sa­ci­jai. Vos ne nau­jas gais­ras. Iš­pūs­ti pra­ne­ši­mai ir pa­ba­ri­mai apie val­di­nin­kų or­ga­ni­zuo­ja­mus ba­liu­kus, vai­šes, me­džiok­les – mėgs­ta­mas žur­na­lis­tų dar­bas. Ir, kaip pa­sa­ky­tų ne­drau­giš­kos mums ša­lies pi­lie­tis, „pa­šlo gav­no po tru­bam“. Pa­gau­tie­ji tei­si­na­si, jų „ko­le­gos“ juos murg­do, tuo pa­brėž­da­mi sa­vo „do­ry­bes“.

Pa­gal mi­nist­rą tai bu­vo „je­run­da“. Ir tai šiuo at­ve­ju ga­na ar­ti tie­sos. Ir pra­skam­bė­jo ji lyg na­cio­na­li­nė ka­tast­ro­fa.

Pa­si­bai­gus se­si­jai, gruo­džio 20 d. Sei­mo ka­bi­ne­te bu­vo ap­tik­tas šam­pa­ną gurkš­no­jan­tis G. Kir­ki­las. Vieš­pa­tie, kaip su­glu­mo mer­gai­čiu­kės su mik­ro­fo­nu ka­man­ti­nė­ja­mas įta­kin­gas vals­ty­bės žmo­gus. Nuo ka­da mes taip že­mai puo­lė­me val­gy­da­mi? Pa­si­dai­ry­ki­me po praei­tį.

Po­ka­ry­je te­ko dirb­ti vie­no­je įstai­go­je su tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos po­li­ti­niu bei vi­suo­me­nės vei­kė­ju Pet­ru Jo­siu­ku. „La­ši­nių sku­ti­mo by­lo­je“ jis pa­gar­sė­jo kaip afe­ris­tas. Jis man pa­sa­ko­jo apie Kau­no „Met­ro­po­lio“ res­to­ra­ne tar­pu­ka­riu vyk­da­vu­sius ba­lius, ku­riuo­se da­ly­vau­da­vo ir vals­ty­bės Pre­zi­den­tas su žmo­na.

Įpu­sė­jus ba­liui, skam­bant or­kest­ro mu­zi­kai, gar­biau­si sve­čiai su A. Sme­to­na prie­ky­je bū­da­vo pa­ly­di­mi į už­da­rą Tri­jų ku­ni­gaikš­čių me­nę su vai­šių sta­lu. Že­mes­nio ran­go sve­čiai lik­da­vo links­min­tis bend­ro­je res­to­ra­no sa­lė­je. Tri­jų ku­ni­gaikš­čių me­nė­je daž­nai vyk­da­vo kor­ta­vi­mo va­ka­rai. Juo­se A. Sme­to­nai stam­būs tuo­me­ti­niai pra­mo­ni­nin­kai daž­nai pra­loš­da­vo stam­bias su­mas. Ne­ma­nau, kad dėl pre­zi­den­to ge­ro lo­ši­mo. Pra­mo­nin­kai ži­no­jo, ką da­ro.

O da­bar pri­si­min­ki­me tar­pu­ka­rio Bir­žus, Pa­pi­lio pu­sėn trau­kian­čias au­to­mo­bi­lių vilks­ti­nes su me­džio­to­jais. Pa­ro­vė­jos miš­kuo­se bu­vo kiš­kių, la­pių, šer­nų, stir­nų, brie­džių ka­ra­li­ja. Iš Lat­vi­jos miš­kų at­klys­da­vo vil­kų. Vilks­ti­nės pa­si­ro­dy­mas tuo­me­ti­nio ap­snū­du­sio mies­te­lio gat­vė­se bu­vo neei­li­nis ir įspū­din­gas, daug žiop­lių su­trau­kian­tis re­gi­nys.

Pa­ro­vė­jos dva­re, Kle­men­ti­nov­ka va­di­na­mo vien­kie­mio me­di­nia­me na­me įsi­kū­ru­sio­je Bir­žų urė­di­jo­je, sve­čius priim­da­vo Pet­ra­pi­lio miš­kų aka­de­mi­ją bai­gęs sve­tin­ga­sis urė­das Sta­sys Šen­fe­ris.

Lie­tu­vos tai­syk­lin­gos me­džiok­lės ir žūk­lės drau­gi­jos Bir­žų sky­riaus na­rių są­ra­šuo­se nuo­lat mir­gė­jo ap­skri­ties ka­ro ko­men­dan­tų Pr. Kau­no ir K. Mi­cha­laus­ko, po­li­ci­jos va­do Vl. Sas­naus­ko, ad­vo­ka­tų Pov. Let­kaus­ko ir F. Ste­po­na­vi­čiaus, mu­zie­jui va­do­va­vu­sio mo­kyk­lų ūkio sky­riaus ve­dė­jo J. Ma­cie­jaus­ko, mies­te­lė­nų: Vai­siū­no, Žu­raus­ko, Rim­ke­vi­čiaus, Grin­ber­go, Ši­mo­liū­no, Vip­len­to, dau­ge­lio šau­lių ir ki­tų pa­var­dės. Vi­si jie bu­vo S. Šen­fe­rio sve­čiai.

Bū­tų nai­vu ma­ny­ti, kad gi­ri­nin­kas iš­leis­da­vo ap­skri­ties ir mies­to „grie­ti­nė­lę“ jos ne­pa­vai­ši­nęs.

Sma­giai lai­ką čia leis­da­vo ir ag­ro­no­mo, pir­mo­jo Bir­žų ap­skri­ties ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, že­mės ūkio ins­pek­to­riaus, Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rio, Že­mės ban­ko di­rek­to­riaus (1927–1940 m.), Lie­tu­vos že­mės ūkio rū­mų val­dy­bos na­rio, vi­ce­pir­mi­nin­ko, Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čios ku­ra­to­riaus Pet­ro Kregž­dės šei­ma.

Tuo­me­ti­nis Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Alek­sand­ras Ži­lins­kas bu­vo ve­dęs tur­tin­go­jo Bir­žų pra­mo­ni­nin­ko, ag­ro­no­mo P. Va­ria­ko­jo žmo­nos Onos Va­ria­ko­jie­nės se­se­rį Va­le­ri­ją. To­dėl urė­di­jon daž­nai už­suk­da­vo ir sa­vo ap­sau­gos vy­ru­kų ly­di­mas mi­nist­ras.

S. Šen­fe­ris bu­vo vie­nas la­biau­siai ger­bia­mų Bir­žų in­te­li­gen­tų.

Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai 1934 02 16 Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas S. Šen­fe­rį ap­do­va­no­jo Lie­tu­vos Di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no V-ojo laips­nio or­di­nu.

Kaip čia nu­si­su­kęs ne­sup­runk­ši?

2002 m. sau­sio ga­le BNS pra­ne­šė, kad sa­vait­ga­lį ko­mer­ci­nia­me Pa­ši­lių miš­ke (Pa­ne­vė­žio r.) me­džio­jo prem­je­ras Al­gir­das Bra­zaus­kas ir bu­vęs Lat­vi­jos pre­zi­den­tas Gun­tis Ul­ma­nis.

Me­džiok­lės da­ly­vių tar­pe bu­vo Sei­mo na­riai (Ka­zys Bo­be­lis, Ar­tū­ras Skar­džius, Bro­nius Bra­daus­kas, Al­fon­sas Ma­cai­tis), vers­li­nin­kai (Sta­sys Brun­dza, Juo­za­pas Bud­ri­kis, bend­ro­vės "Lie­tu­vos ku­ras" bu­vęs va­do­vas Jur­gis Ili­ke­vi­čius), eksp­rem­je­ras Min­dau­gas Stan­ke­vi­čius. Ti­kė­ti­na, kad ko­kio „Lie­tu­vos ku­ro“ ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos su­dul­kė­ju­sio­je by­lo­je gu­li są­skai­ta su stam­bia „je­run­dos“ su­ma. Ir dėl to nie­kas ne­bu­vo nu­teis­tas, nie­kas neat­sis­ta­ty­di­no. Gal kas ir ko­kį me­da­lį ga­vo?

Ta­ry­bi­niais me­tais nu­kniauk­ti pi­ni­gų ko­kiam ba­liu­kui bu­vo ne­su­dė­tin­ga. Net kai­muo­se. Anuo­met vie­nu me­tu bu­vo ma­din­ga ko­lū­kiuo­se, gam­to­je sta­ty­ti „Pi­lė­nų“ ope­rą. Po spek­tak­lio at­li­kė­jai daž­nai bū­da­vo vai­ši­na­mi. Ko­lū­kio val­dy­bos nu­ta­ri­mu bu­vo „nu­ra­šo­ma“ kiau­lė, per­ka­mi ska­nės­tai, al­ko­ho­lis. Nu­si­pel­nę ko­lū­kie­čiai ga­lė­da­vo V. No­rei­kai ir ki­toms gar­se­ny­bėms pa­tapš­no­ti per pe­tį. Ir dėl to nie­kas ne­bu­vo „suin­ter­pe­liuo­tas“ .

Ka­žin, ką apie me­džiok­lę Bir­žų gi­rio­je ga­lė­tų pa­pa­sa­ko­ti praė­ju­sia­me gruo­dy­je nu­šau­tas brie­dis?

Tai­gi, vi­sais lai­kais eli­tas mėg­da­vo „pa­la­paut“.

Prieš 20 m. ant bu­vu­sių KGB rū­mų ir at­mi­ni­mo len­tų iš­kal­tų pa­var­džių mįs­lės

Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ras at­lie­ka ty­ri­mą, ar vi­sos ant bu­vu­sių KGB rū­mų sie­nų, 2000 me­tais pa­sku­bo­mis iš­kal­tos pa­var­dės ten at­si­dū­rė pel­ny­tai. Aiš­kė­ja, kad įam­žin­tų­jų ant sie­nos tar­pe yra ir to­kių, ant ku­rių krin­ta še­šė­lis dėl są­sa­jų su žy­dų žu­dy­nė­mis ar ak­ty­viu ko­la­bo­ra­vi­mu su na­cių val­džia Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Apie tai LGGRTC se­niai ži­no­jo. Da­lį iš­kal­tų pa­var­džių ga­li tek­ti pa­nai­kin­ti.

Ant šio pa­sta­to sie­nos iš­kal­ta ir an­ti­so­vie­ti­nės re­zis­ten­ci­jos vei­kė­jo Jo­no No­rei­kos-Ge­ne­ro­lo Vėt­ros pa­var­dė. Jis bu­vo na­ciams pa­val­džios Šiau­lių ap­skri­ties ad­mi­nist­ra­ci­jos vir­ši­nin­kas, pa­si­ra­šęs įsa­ky­mus dėl žy­dų su­va­ry­mo į ge­tą ir jų tur­to nu­sa­vi­ni­mo.

Dėl Jo­no No­rei­kos at­mi­ni­mo len­tos bu­vi­mo ant Vrub­levs­kių bib­lio­te­kos fa­sa­do aist­ros te­be­ver­da iki šiol. Dau­giau nei du de­šimt­me­čius čia ka­bo­ju­si Jo­no No­rei­kos at­mi­ni­mui skir­ta len­ta 2019 m. ba­lan­džio 8 d. bu­vo su­dau­žy­ta.

Tą pir­ma­die­nio ry­tą pi­lie­tis S. To­mas pa­si­sta­tė prie šios len­tos ko­pė­čias ir kū­ju ją su­mai­to­jo. Apie tai 10 val. 37 min. po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams pra­ne­šė pa­ts įvy­kio he­ro­jus S. To­mas. Jis vi­są įvy­kį tie­sio­giai trans­lia­vo sa­vo „Fa­ce­book“ pro­fi­ly­je.

Ge­ne­ro­lo Vėt­ros ša­li­nin­kai pa­ga­mi­no ir pa­ka­bi­no nau­ją at­mi­ni­mo len­tą. Kas jos lau­kia?

Ne­jau­gi bu­vęs Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) va­do­vas, vi­daus tar­ny­bos ge­ne­ro­las Jur­gis Jur­ge­lis, ne­tei­sus?

2019.10.26 An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se pa­lai­do­tas pa­sku­ti­nis Aukš­tai­ti­jos par­ti­za­nas An­ta­nas Krau­je­lis, sla­py­var­džiu Pa­bai­sa (vė­liau Siau­bū­nas).

1928 me­tais gi­męs An­ta­nas Krau­je­lis į miš­ką išė­jo po ka­ro (1948 me­tų ru­de­nį). Par­ti­za­ni­nis ka­ras bu­vo jau pa­si­bai­gęs. 1954 m. An­ta­nas li­ko vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je par­ti­za­nas, ko­vo­jęs dar vie­nuo­li­ka me­tų. Jis ap­si­gy­ve­no svai­nio gy­ve­na­ma­ja­me na­me po kros­ni­mi įreng­to­je slėp­tu­vė­je. Čia 1965 m. ko­vo 17 d., per so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės ope­ra­ci­ją, A. Krau­je­lis nu­si­šo­vė,

At­gi­mi­mo lai­ko­tar­piu An­ta­nas Krau­je­lis ta­po par­ti­za­ni­nio ka­ro he­ro­ju­mi.

1997 m. Lie­tu­vos Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ras (LGGRTC) su­tei­kė An­ta­nui Krau­je­liui (Siau­bū­nui) ka­rio sa­va­no­rio tei­si­nį sta­tu­są (po mir­ties). Tai at­vė­rė ke­lią to­li­mes­niam A. Krau­je­lio šlo­vi­ni­mui. I998 m. jis ap­do­va­no­ja­mas Vy­čio kry­žiaus III –ojo laips­nio or­di­nu. 1998-ųjų me­tų bir­že­lio mė­ne­sį Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja jam su­tei­kė vy­res­nio­jo lei­te­nan­to laips­nį.

Kaip by­lo­ja liu­dy­to­jai ir do­ku­men­tai, A. Krau­je­lis yra nu­žu­dęs ar da­ly­va­vęs nu­žu­dant ne­ma­žiau kaip vie­nuo­li­ka ci­vi­lių as­me­nų.

Bu­vęs Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) va­do­vas, vi­daus tar­ny­bos ge­ne­ro­las Jur­gis Jur­ge­lis už­si­me­na, kad to­kį skai­čių sa­vo se­se­riai yra mi­nė­jęs ir pa­ts Siau­bū­nas.

Ge­ne­ro­las nuo­gąs­tau­ja, kad šian­dien jau­ni­mas ra­gi­na­mas iš Pa­bai­sos – Siau­bū­no sem­tis iš­tver­mės, drą­sos, pa­trio­tiz­mo. Ne­duok Die­ve, jei su­si­klos­čius ne­lem­tiems is­to­ri­niams ka­tak­liz­mams da­lis jau­ni­mo im­tų ir „ pa­si­sem­tų“ A. Krau­je­lio ko­vos me­to­dų. Lan­kan­tie­ji jo ka­pą tu­rė­tų apie tai pa­mąs­ty­ti.

Kul­tū­ri­nis ka­ras tę­sia­si

Nuo 1990-ųjų me­tų pra­džios tie, ku­rie iš­sa­ky­da­vo min­tis, nea­ti­tin­kan­čias idea­li­zuo­tam pa­trio­ti­niam tau­ti­niam na­ra­ty­vui, pra­dė­ti skelb­ti tau­tos prie­šais. Į jų tar­pą pa­te­ko ir poe­tas To­mas Venc­lo­va ir is­to­ri­kas Ed­var­das Gu­da­vi­čius.

Vis dar te­be­sa­me gi­lia­me kul­tū­ri­nio ka­ro sto­vy­je. Ieš­ko­me ir per­se­kio­ja­me ki­ta­min­čius. Ašt­rius de­ba­tus te­be­ke­lia so­viet­me­čio ra­šy­to­jų veik­la. Ne­nu­ty­la gin­čai dėl kai ku­rių mig­lo­tų fak­tų kar­di­no­lo V. Slad­ke­vi­čiaus, me­no dar­buo­to­jų: S. Son­dec­kio, P. Cvir­kos, J. Mar­cin­ke­vi­čiaus, K. Ku­bi­lins­ko, S. Ne­ries, V. Val­siū­nie­nės ir ki­tų biog­ra­fi­jo­se. Ta­čiau to me­to gy­ve­ni­mas bu­vo kur kas su­dė­tin­ges­nis ne­gu šian­dien kai kam at­ro­do.

Ro­mual­do Gra­naus­ko „Jau­čio au­ko­ji­mas“ – vie­nas pir­mų­jų lais­vės šauk­lių, bet šis ra­šy­to­jas pir­ma­sis pri­si­pa­ži­no bend­ra­dar­bia­vęs su KGB.

J. Bal­tu­šis ne­prik­lau­so­my­bės skel­bi­mo me­tu bu­vo prieš Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę, bet jo kū­ry­ba iki šiol ver­ti­na­ma pa­sau­li­niu mas­tu.

Ar mums iš tie­sų pa­kan­ka fak­tų, kad ras­tu­me tie­są? Ar ži­no­ma fak­tų, kad Just .Mar­cin­ke­vi­čius bend­ra­dar­bia­vo su KGB?

Ma­žes­ni prie­šai nuo­lat ieš­ko­mi ir per­se­kio­ja­mi aka­de­mi­nė­je bend­ruo­me­nė­je ir vie­šo­jo­je erd­vė­je.

Da­bar į tau­tos prie­šų gre­tas ban­do­ma įkel­ti ra­šy­to­ją Ma­rių Ivaš­ke­vi­čių.

Pra­bė­gu­sių me­tų ga­le vi­sa ži­niask­lai­da vie­nin­gai pa­žy­mė­jo ap­gai­lė­ti­ną si­tua­ci­ją vals­ty­bė­je. Sei­me chao­sas. Pa­ma­žu įsi­tvir­ti­na po­žiū­ris, kad val­džios vei­kė­jams Lie­tu­vos vals­ty­bės ge­ro­vė pra­si­de­da nuo jų iš­si­ko­vo­to po­rtfe­lio. O no­rin­čių juos ne­šio­ti daug.

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­riui Ge­di­mi­nui Kir­ki­lui bu­vo pro­gno­zuo­ja­ma Vik­to­ro Pranc­kie­čio vie­ta, bet pa­sta­ra­sis at­si­lai­kė.

Su­rū­šiuo­to eli­to kon­tei­ne­ry­je (apie Sei­mą)

Ar­tė­jant nau­jiems rin­ki­mams, Sei­me pra­si­de­da bė­gio­ji­mas per frak­ci­jas. Jau­čian­tie­ji sa­vo po­li­ti­nės kar­je­ros pa­bai­gą ban­do gel­bė­tis ir pri­si­glaus­ti kur sau­giau, šil­čiau.

Pa­čio­je ru­dens se­si­jos pra­džio­je ke­tu­ri „tvar­kie­čiai“ stai­ga nu­spren­dė, kad jiems su R. Že­mai­tai­čiu jau ne pa­ke­liui. Nors iki šiol tas pa­ts ke­lias bu­vo tin­ka­mas vi­siems.

„Tvar­kie­čius“ Oną Va­liu­ke­vi­čiū­tę, Juo­zą Imb­ra­są , Al­gi­man­tą Dumb­ra­vą iš frak­ci­jos iš­si­ve­dė Vy­tau­tas Kamb­le­vi­čius. Anks­čiau jis vaikš­čio­jo Vik­to­ro Us­pas­ki­cho, Ro­lan­do Pak­so, R. Že­mai­tai­čio pra­min­tais ke­liais. O da­bar tur­būt pa­ju­to, kad rei­kia pra­si­min­ti nuo­sa­vą ta­ke­lį.

Taip iš su­griu­vu­sių „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ ir „so­cial­dar­bie­čių“ frak­ci­jų ir Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės pa­si­trau­ku­sių po­li­ti­kų Sei­me įre­gist­ruo­ta nau­ja frak­ci­ja, pa­si­va­di­nu­si „Lie­tu­vos ge­ro­vei“. Jos se­niū­nu ta­po V. Kamb­le­vi­čius.

Mū­sų Sei­me daž­niau­siai „kryž­mi­na­si“ bu­vę Ar­tū­ro Pau­laus­ko, Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ir Ro­lan­do Pak­so bend­ra­min­čiai. Tas, kas bu­vo Nau­jo­jo­je są­jun­go­je, ga­li tap­ti „dar­bie­čiu“, „tvar­kie­čiu“, „vals­tie­čiu“ ir net so­cial­de­mok­ra­tu.

Sep­ty­nio­lik­to­jo­je Vy­riau­sy­bė­je, pra­dė­ju­sio­je dirb­ti dar 2016 m. gruo­dį, po at­nau­ji­ni­mo rugp­jū­čio mėn. pa­kei­čia­mi trys mi­nist­rai – že­mės ūkio mi­nist­ru pa­skir­tas so­cial­dar­bie­tis And­rius Pa­lio­nis, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­re tam­pa Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos va­do­vo po­rtfe­lį gau­na tos pa­čios par­ti­jos at­sto­vas Ja­ros­la­vas Nar­ke­vi­čius.

Opo­zi­ci­ja pa­si­ga­lan­do kir­vius. Nuo ko čia pra­dė­jus? Kaip jau bu­vo ra­šy­ta, gais­ras Aly­tu­je lė­mė „ne­ma­lo­nu­mus per val­diš­kus na­mus“ Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rei Ri­tai Ta­ma­šu­nie­nei.

Po ar­tė­jan­čių rin­ki­mų ateis nau­ji pa­tep­tie­ji. Pri­siek­da­mi dau­gu­ma jų vėl pra­šys Die­vo pa­gal­bos.

Be­pi­gu bu­vo prie A. Sme­to­nos: Sei­mo na­rys Die­vo pa­gal­bos ga­lė­da­vo pa­pra­šy­ti gre­ta sė­din­čių sa­vo ko­le­gų – Die­vo tar­nų, ku­ni­gų: A. Pet­ru­lio, J. Purc­kio ir ki­tų. 1938 – 1939 m. Mi­nis­rų ka­bi­ne­tui va­do­va­vo ku­ni­gas Vl. Mi­ro­nas.

Prip­ra­tom, kad už sa­vo žo­džius iš­rink­tie­ji neat­sa­ko, to­dėl duo­ti pa­ža­dai greit pa­mirš­ta­mi. Ir prie to ne­pri­kib­si. Juk pri­siek­da­mas pa­tep­ta­sis ne­pra­šė, kad jam ap­si­me­la­vus Die­vas pa­siųs­tų jį į su­griež­tin­to re­ži­mo pra­ga­rą ar nu­trenk­tų per­kū­nas. Gal ge­ro­vės vals­ty­bė­je toks sa­vęs pa­smer­ki­mas bus įgy­ven­din­tas?

Po prie­sai­kos vėl vis­kas kar­to­sis kaip iki šiol. O gal ge­ro­vės vi­zi­ja ką pa­keis?

Tę­si­nys ki­ta­me laik­raš­čio nu­me­ry­je.