Naujausios
Kantrus Petras + flirtuojanti Liveta = šeimyninė laimė
Įsimylėjėlių dieną Šiauliuose koncertavo Liveta ir Petras Kazlauskai. Pavyzdinga scenos pora vadinami sutuoktiniai „Šiaulių kraštui“ prasitarė, kad ir iš jų „kaminėlio dūmelis rūksta“. Kaip tam „dūmeliui“ neperaugti į liepsną – patarimai iš pirmų lūpų.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
„Man Livetoje viskas patinka. Ar ji tyli, ar miega...“
– Jūs kartu – jau 27-ius metus, iš jų 22 – scenoje, 20 – santuokoje. Kaip išsaugote gerus tarpusavio santykius?
Petras:
– Pagrindinis mūsų šeimyninės laimės recepto ingredientas – kantrybė. Nerasite poros, kuri pasakytų, kad kiekvieną dieną jiems viskas gerai. Gali gerai sugyventi tarpusavyje, tačiau santykius veikia išoriniai veiksniai – kaimynai, politiniai dalykai. Kartais užtenka žodžio, mažos kibirkštėlės. Visiems linkėčiau kantrybės, tolerancijos. Būsiu krikščioniškas: jei savo priešui reikia atleisti, tai mylimam žmogui – juo labiau, svarbiausia – tai daryti su meile.
Liveta:
– Ačiū, Petreli, kad tu mane pakenti (skardžiai nusijuokia – aut. past.). Aš sakyčiau, kad kantrybės reikia, kai jau žmogaus nekenti, nemyli. O kai myli, labiausiai reikia pagarbos vienas kitam. Nereikia pamiršti bendros praeities, kurioje – ir karo keliai, ir gražios akimirkos.
Esame tradicinė Lietuvos šeima su savo sėkmėmis ir negandomis. Dūmelis ir iš mūsų kaminėlio rūksta. Nesame užprogramuoti robotai. Gal ir ne pats geriausias šeimos pavyzdys esame, tikrai yra pavyzdingesnių, bet jei kažkam sukeliame norą lygiuotis – šaunu, mums tai – stimulas pasitempti. Net skirtis, Kazlauskai, dėl to dabar negalime (žaismingai mirkteli vyrui).
– Prie kurių vienas kito savybių taip ir nepripratote?
Liveta:
– Kai atsiguli į vieną lovą ir iš vieno „bliūduko“ pradedi valgyti, išlenda visa tiesa... Petras – labai jausmingas žmogus. Jei jausmai jį užplūsta, jis ir gatvėje, ir parduotuvėje mane pabučiuoja, prie žmonių pasako komplimentą. Aš – kuklus, konservatyvus Žemaitijos krašto žmogus. Vis Petrui baksnoju: „Tu prie žmonių manęs nebučiuok, negirk“. Bet jau pripratau, kad koncerto metu Petras scenoje pabučiuoja man ranką.
Petras:
– Man Livetoje viskas patinka. Ar ji tyli, ar miega...
Liveta:
– Žinoma, geriausios Livetos savybės pasireiškia tada, kai ji tyli ar miega (kvatoja)
Petras:
– Pastebėjai, niekada nesu tavęs pertraukęs, kai kalbi, nesu pažadinęs, kai miegai.
Liveta:
– O aš jį pažadinu, nes man namuose per tylu, jo trūksta.
Muštis vyro neleidžia
– Petrai, ar nesijaučiate užgožtas Livetos?
Petras:
– Oi, ne. Pastebėjau, jei tik aš perimu iniciatyvą, negerai išeina. Juk aš – buvęs chuliganas, dažniausiai pernelyg tiesmukas. Buvo laikai, kai po gimtuosius Žiežmarius vaikščiojau basas, gėlėtais marškiniais, sukarpytomis kelnėmis, ilgais plaukais su radijumi ant peties ir nė viena mokykla manęs, devintoko, nepriėmė.
Liveta:
– Į tokį nebūčiau nė pažiūrėjusi (šypsodamasi grasina).
– Petrai, ar visiškai pavyko atsikratyti to chuliganiškumo? Jis nepratrūksta, jei, pavyzdžiui, imate pavyduliauti?
Petras:
– Esu labai pavydus. Pratrūkstu.
Liveta:
– Dėl to ir neleidžiu Petrui veltis į muštines, pati stengiuosi išspręsti bet kokią konfliktinę situaciją. O koncertų metu jų tikrai pasitaiko, ypač jeigu publikoje pasirodo kaimo „kietuolių“, atvirai išgerinėjančių ir laidančių nemalonius komentarus. Tuomet sustabdau koncertą ir pasiūlau juos prikabinti prie mašinos už kojų ir parvilkti į mūsų Karmėlavą viešiesiems darbams. Kol kas suveikia, neretai ir atsiprašo.
– Kas vis dėlto jūsų šeimos galva?
Liveta:
– Petras. Negi gali būti kitaip.
Petras:
– Tau taip atrodo? (klausiamai šypteli).
– Kaip pasiskirstote buities rūpesčius?
Liveta:
– Kas ką pamato, tas tą ir daro. Mūsų buitis – bendra, niekaip darbų nesiskirstome.
Kaip Beždžionė Drakoną apgavo
– Pagal horoskopą abu esate Mergelės, ar tai padeda, ar apsunkina santykius?
Liveta:
– Aš – Mergelė, gimusi Drakono, o Petras – Mergelė, gimusi Beždžionės metais. Kiek teko domėtis, vienintelė, galinti apgauti Drakoną – Beždžionė (kvatoja).
Jei rimtai, labai džiaugiuosi sutikusi Petrą. Šalia jo galiu tobulėti ir nevaržyti savęs, jis nekoreguoja mano finansų. Įsivaizduokite, koks tai – malonumas moteriai.
Petras:
– Kaip mylimam žmogui gali kažką drausti. Nesidomiu Livetos išlaidomis, paprastai net kainų nežinau. Va, žinau, kiek mano muzikos instrumentas kainavo ir gana.
Liveta:
– Bet ir jį aš tau nupirkau (abu juokiasi).
– Petrai, ar yra daiktas, kurio nenupirktumėte Livetai, kad ir galėtumėte?
Petras:
– Ji pati puikiai sprendžia.
Liveta:
– Nesu daiktų vergė, nesivaikau brangių batų ar kailinių.
– Jeigu šukuosenos keisti nežadate, tai kokiomis moteriškomis gudrybėmis išlaikote vyro dėmesį?
Liveta:
– Moteriai nereikia užsisklęsti namuose, paskęsti buitiniuose rūpesčiuose, būtina domėtis tuo, kas vyksta aplinkui, turėti savo interesų, o ne tik sekti vyro veiklą. Reikia truputį flirtuoti su kitais, kad vyras neprarastų budrumo.
Petras:
– Esu budrus, pasimokiau. Va, su Valentino diena pasveikinau 10 minučių po vidurnakčio (gudriai šypteli). Žinau, nuo ankstyvo ryto pasipils gerbėjų sveikinimų žinutės ir man bus priekaištaujama, kad vėl ne aš buvau pirmas.
KOSMOSAS: Liveta ir Petras Kazlauskai tikina bendraujantys „per kosmosą“. Liveta: „Turbūt daugelis ilgai kartu esančių porų prisipažintų vienas kitą perpratę. Pavyzdžiui, guliu lovoje ir galvoju: „Kaip norėčiau sulčių su ledukais“. Įeina Petras ir atneša sulčių, jau ir ledukų į jas būna įdėjęs“.
IŠSISKYRIMAS: Liveta: „Jei Petrelis senatvėje mane paliktų, visai ant jo nepykčiau, nes gražiausi metai būtų nugyventi kartu“...
... Petras: „Kur jau nepyktum, jau dabar koncertų metu man išrenki salėje kokią močiutę kartu padainuoti. Niekada su jaunesne žiūrove nesu dainavęs“.
BUČINYS: Ryškiai raudonos koncertų salės „Saulė“ kėdės sutuoktinius nuteikė romantiškam bučiniui, nors Liveta tikino vis dar besikuklinanti atvirai reikšti jausmus.
ČIAUŠKUTĖ: „Petrai, tu esi mūsų šeimyninio dueto įkūrėjas, kompozitorius ir dainų tekstų autorius. Kas man belieka, tik kalbėti“, – šypsosi Liveta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.