Jei nori ką nors pasiekti, turėti – privalai taip sunkiai dirbti...

K. Niauraitės asmeninio albumo nuotr.
Nuo 2016 metų Karolina dirba Norvegijoje. Čia jaučiasi gerai, bet pripažįsta, kad jos namai – tik Biržuose ir laukia dienos, kai grįš visam laikui.
Neseniai teko lankytis Norvegijoje. Kaip ir dauguma mūsų, svečiavausi pas giminaičius, ten uždirbančius duoną. Pasirodo, kad ne tik sostinės Oslo apylinkių – gamta artima mūsiškai, bet ir tautiečių gausiai prigūžėję... Kas savo autoservisą įkūręs, kas žvejybos reikmenimis prekiauja. Vos per kelias dienas spėjau pajusti, kokį tankų tinklą čia užmezgę lietuviai. Nemaža jų dalis – Biržų krašto žmonės. Grįžusi, susiradau feisbuko grupę, užklausiau – gal kas iš jų sutiktų pasidalinti savo gyvenimo istorija? Susisiekėme su Karolina Niauraite – biržiete, dirbančia Norvegijoje, tačiau puoselėjančia verslą gimtinėje!

Išvyko svetur vos baigusi mokyklą

Pašnekovės mama Teresa, kilusi iš Alytaus krašto, tėtis Gintaras – tikras biržietis. Pati Karolina taip pat užaugo Biržuose, baigė "Atžalyno" vidurinę mokyklą. Tiesa, po jos puolė ne į mokslus, bet į užsienį. Kaip ir visi, galvojo, – padirbs porą metų ir grįš. Bei, kaip ir visi, apsiriko... Išmėgino laimę Anglijoje. Suprato, kad tai – ne jos šalis. „Ji man buvo per toli nuo Biržų“, – šypsosi. Ir skrydis netrumpas, ir pati šalis – lyg kita pasaulio respublika: „Esi visiškas svečias. Esi per toli nuo visko ir pats tai supranti“. Taigi, 2016 metais išvažiavo į Norvegiją. Ten ji dirba iki šiol – turi valymo įmonę. Šalyje, kurioje emigracijai prasidėjus pirmieji iš lietuvių įsitvirtino būtent biržiečiai. Tačiau Karolina – vienišė, draugų specialiai neieško. Džiaugiasi turėdama šeimą, artimiausių žmonių ratą, gerą darbo komandą, o didelės kompanijos – ne jai.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/