Naujausios
Jaunimui Tatarstane nedarbas negresia
„Miestas, kuriame gamina “Kamazus“. Taip už dviejų tūkstančių kilometrų esančią savo gimtinę pristatė studentai iš Tatarstano, Naberežnyje Čelny pedagoginio instituto. Į Kelmę paminėti teatro dienos atvykę teatro studijos “Kliuč“ jaunieji aktoriai sakė nesibaimina, kad baigę studijas gali negauti darbo. Daugelis jų jau šiandien dėsto studijuojamą dalyką mokyklose.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nepabūgo dviejų tūkstančių kilometrų atstumo
Su Kelmės mažojo teatro artistais ir vadovu studentai, priklausantys pedagoginio instituto teatro trupei „Kliuč“, susipažino viename mėgėjų teatrų festivalyje Rusijoje. Patiko lietuvių spektaklis ir kūrybiškas požiūris į teatrą. Todėl pakviesti suvaidinti Kelmėje Aristofano “Lisistratą“ studentai nepabūgo dviejų tūkstančių kilometrų. Dvi paras keliavo autobusais ir traukiniais. Tik atvykus teko vaidinti Panevėžyje, “Vilties“ mokykloje, kur mokosi rusų bendruomenės vaikai.
Naberežnyje Čelny pedagoginio instituto teatras turi mėgėjų teatro statusą, vadinasi liaudies teatru. Studentus vaidybos meno moko režieserė Sofija Fidiokina. Teatras turi savo patalpas repeticijoms, savą sceną. Rodo spektaklius miesto visuomenei. Mieste veikia trys profesionalūs teatrai. Instituto teatras užpildo jaunimui skirtą nišą. Į studijos „Kliuč“ rodomus spektaklius prisirenka pilna salė jaunimo.
Aktoriai pasvajoja siekti, kad jų teatrą pripažintų profesionaliu. Jau dabar jų repertuare ne lengvo turinio spektakliukai, o šiuolaikiškai interpretuota antika, kurią pademonstravo Kelmėje parodydami Aristofano pjesę „Lisistrata“. Žiūrovų teismui pateikiami F.Dostojevskio ir kitų rusų literatūros klasikų gilūs sudėtingi kūriniai bei šių dienų dramaturgės Liudmilos Petruševskajos ir kitų jaunų autorių veikalai, aktualūs jaunimui.
Dvelkia jaunyste
Režisierė Sofija Fidiokina pasakojo, jog Naberežnyje Čelny mieste labai daug jaunimo. Čia daug institutų. Ir pats miestas palyginti labai jaunas. Pastatytas 1970 metais. Jį statė žmonės iš visos tuometinės Tarybų sąjungos. Todėl dabar šiame mieste gyvena 64 tautybių žmonės. Iš viso yra 580 tūkstančių gyventojų.
Vienintelis trūkumas, kad naujas miestas neturi architektūros tradicijų. Visi pastatai daugiau ar mažiau vienodi, prieš keturiasdešimt metų vyravusios architektūros atspindys.
Tatarstano žemėje didžiuma žmonių turėtų būti Rusijos totoriai. Tačiau čia labai daug mišrių santuokų. Grynakraujų totorių nėra labai daug. Tarp aktorių taip pat tik pora merginų — tikros totorės. Jos išsiskiria ne tik savo egzotiška išvaizda, bet ir prasmingais, labai romantiškais totoriškais vardais — Gulmas ir Alsu. Pirmosios vardas reiškia — švelnus žiedas, antrosios — rožių vanduo.
Daugelis studentų gimę ir užaugę Naberežny Čelny mieste. „Mūsų miestas — labai didelis. Tačiau visi čia vieni kitus pažįsta,“ — pasakoja studentai.
Mieste daug pramonės, daug jaunų šeimų, daug vaikų, daug mokyklų. Todėl būsimieji mokytojai nesijaudina, jog baigę mokslus, gali neturėti darbo. Tarp būsimųjų mokytojų daug vaikinų. „Vyras — pats geriausias mokytojas,“ — sako matematiką ir informatiką studijuojantis Artūras. Vyresniuose kursuose daugelis studentų jau dirba. Pavyzdžiui, Lilia studijuoja rusų kalbą. Ir kartu dirba. Turi aštuoniolika savaitinių pamokų. Uždirba penkis tūkstančius rublių. Prisidūrusi stipendiją išgyvena be tėvų pagalbos.
„Dauguma mūsų studentų nesėdi tėvams ant sprando, — pasakoja su jauniaisiais aktoriais atvykusi dekano pavaduotoja Jelena. Visi, kurie neturi dvejetų, gauna 1100 rublių stipendiją. Tie, kurie mokosi gerai ir dalyvauja visuomeninėje veikloje, gauna dvigubą — 2200 rublių stipendiją. Vyresniuose kursuose dauguma susiranda darbo. Jaunimas noriai mokosi užsienio kalbų ir siekia stažuočių užsienyje. Vykdomos studentų mainų programos su Anglijos, Prancūzijos, Italijos universitetais.
Saviraiška
Į Kelmę iš Rusijos atvažiavę jaunuoliai ir merginos trykšta entuziazmu. Jie sako, jog teatras padeda permąstyti vertybes. Pradėję vaidinti studijoje daugelis pamėgsta knygas. Ima skaityti. Saviraiška jiems labai svarbus dalykas.
Jie mielai apie tai pasakoja. Antai Natalija studijuoja ir dirba Vaikų dienos centre. Be to, dar domisi meno istorija, numizmatika.
Dimitrijus — režisierės pavaduotojas. Jis rašo eiles. Artūras be teatro dar dainuoja chore. Ksenija studijuoja Teatro institute Peterburge. Tačiau vaidinti važinėja į Naberežnyje Čelny pedagoginio instituto studiją. Kelionė trunka parą.
Gulmas studijuoja dailę. Vakarais vaidina studijoje. Laisvalaikiu siuva lėles.
Darbininkų trūksta
Studentas ir „Kliuč“ aktorius Romanas sako, kad jų mieste pradeda trūkti darbininkų — tekintojų, suvirintojų. Jaunų tik vienas kitas. Kas pakeis senus darbininkus, kai jie išeis į pensiją? “Dabar visi mokosi. Nori būti vadybininkais, vadovauti kitiems,“ — sako vaikinas.
Institute ekonomistės ir buhalterės specialybę įgijusi Alsu gavo darbo. Tačiau nelengvai. Darbdaviai labiau norėjo buhalterės su patirtimi.
Kai kurios jaunos merginos randa kitą būdą išgyventi. Jos išteka, pagimdo vaikus. Gimus antrajai atžalai, Tatarstane jaunai šeimai mokama 350 tūkstasnčių rublių kompensacija. Šiais pinigais galima padengti dalį kredito už butą. Motina šią sumą ar dalį jos gali pervesti į savo pensijos fondą, kad turėtų ramią senatvę. Gali skirti vaiko lavinimui ir mokslui.
„Tatarstano valdžia — geri šeimininkai, ir profesionalūs politikai, — kalba režisierė Sofija. — Labai rūpinasi miestu ir jo žmonėmis. Nors mūsų mieste gyvena daugybės tautybių žmonės, kurie išpažįsta skirtingą religiją, jokių konfliktų nepasitaiko.“
Tatarstanas — turtingas nafta ir kitais gamtos turtais. Tačiau krizė paveikė ir šį regioną. Atlyginimai sumažėjo nuo 20 tūkstančių rublių iki 8 — 12 tūkstančių. Yra šiek tiek bedarbių, bet prasigėrusių, bomžų nėra — tikina studentai. Jeigu žmogus neturi iš ko sumokėti už butą, jis atidirba visuomenei naudingą darbą. Mokesčiai už vieno kambario butą siekia apie pusantro tūkstančio rublių. Duonos kepalas kainuoja 10 — 12 rublių. Emigracijos beveik nėra. Tik vienas kitas jaunas žmogus visam išvyksta į JAV, Vokietiją, Izraelį.
Jau trečią kartą į Lietuvą atvykstanti režisierė Sofija Fidiokina sako, jog ją žavi mūsų šalis, ypač žmonių požiūris į savo kiemą tarsi į atskirą pasaulį. Kiemai visur sutvarkyti, pagražinti, papuošti pačių kurtomis detalėmis. Tai rodo, kad žmonės labai myli savo namus. Ir žmonės jiems — gražūs, geri, inteligentiški.
JAUNYSTĖ: Jaunieji aktoriai ir būsimieji mokytojai iš Tatarstano nepabūgo poros tūkstančių kilometrų atstumo ir atvažiavo į Kelmę.
SUSIŽAVĖJIMAS: Parodę savo spektaklį Kelmėje, Panevėžyje ir Plungėje, aplankę Palangą, Trakus, Vilnių teatro studijos „Kliuč“ jaunimas liko sužavėtas Lietuva.
REŽISIERĖ: Naberežnyje Čelny pedagoginio instituto teatro režiesierė Sofija Fidiokina Lietuvoje lankėsi jau trečią kartą. Jauna moteris tvirtino, jog pažinti Lietuvą ir lietuvius jai didžiulė garbė ir laimė.
PRODEKANĖ: Naberežnyje Čelny pedagoginio instituto prodekanė Jelena sako, jog daugelis studentų nesėdi tėvams ant sprando. Visi pažangūs gauna stipendijas, daugelis susiranda darbo dar studijuodami.
Autorės nuotr.