Gediminas Kvedaras ruošėsi tapti kunigu, bet suabejojo pašaukimu ir sukūrė šeimą

Asmeninio albumo nuotr.
„Psalmėse įamžinti įvairūs žmogaus jausmai ir išgyvenimai. Man pakelia dvasią, kai prisimenu ištrauką iš 94-tos psalmės: „Kai manau: „Mano koja slysta“, – tavo gerumas, VIEŠPATIE, mane stiprina“,- sako Gediminas Kvedaras.
„Dievas neturi kitų rankų ar kojų, tik mūsų. Supratau, kad galiu būti dalis Dievo darbo. Tikiu, kad vyksta dvasinis mūšis tol, kol esame šiame pasaulyje“,- sako IT specialistas biržietis Gediminas Kvedaras. Jis nuo paauglystės tapo įrankiu Dievo rankose ir aktyviu tikinčiųjų bendruomenės nariu, organizuojančiu piligriminius žygius, rekolekcijas...

Papasakokite, kur gimėte, augote, mokėtės?

Gimiau ir augau Biržuose, ugdžiausi „Atžalyno“ mokykloje.

Ar bažnyčios lankymas, malda Jūsų šeimoje buvo įprasti dalykai?

Sekmadienis būdavo bažnyčios diena. Retai kada turėdavau tinkamą priežastį, kad galėčiau neiti į maldos namus. Atsimenu Gegužines pamaldas, kurios vykdavo tai pas kaimynus, tai mūsų namuose. Vaikų prieidavo, o ištikimiausiųjų laukdavo mėnesio pabaigos šventė – suneštinės vaišės ir saldumynai. Paauglystėje sudalyvavau bažnyčios jaunimo stovykloje, kuri paliko gilų įspūdį. Patirtas džiaugsmas man asocijavosi su Dievu. Nuo to laiko norėjau pats dalyvauti jaunimo Mišiose, niekieno neverčiamas.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/