Naujausios
Dvylikos vaikų mama į sostinę dar nenuvažiavo
12 vaikų užauginusiai Vaidminių kaimo (Joniškio rajonas) gyventojai Vincentai Šiaučiūnienei Prezidentė Dalia Grybauskaitė skyrė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Gausios šeimos mama veržte veržėsi į sostinę, kurioje niekada gyvenime nėra buvusi, bet į iškilmingą apdovanojimų ceremoniją taip ir nenuvyko.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Mačiusi tik Klaipėdą ir Šiaulius
„Jei taip prieš dešimt metų, manęs su šautuvu niekas nebūtų sulaikęs nuo važiavimo į Vilnių. Juk per gyvenimą nieko nemačiau: nei sostinėje, nei Kaune nesu buvusi. Į Klaipėdą nuvažiuodavome tik todėl, kad ten sūnus gyveno. Dar — į Šiaulius, bet šiandien jau nieko tame mieste neberasčiau, taip seniai buvau, — linguoja galvą 82-ejų metų Vincenta Šiaučiūnienė. — Norėjau pamatyti Prezidentę, ranką paspausti. Sveikata sušlubavo, todėl likau kaime.“
Iš kalvotos Žemaitijos
Vincentos tėvas dirbo žvejų artelėje. Kartą pasamdė Pranciškų, kuriam krito į akį žvejo dukra. Susituokę kurį laiką gyveno Telšių rajone prie vaizdingo Lūksto ežero. Ten susilaukė 10 sūnų ir 2 dukrų.
Prasidėjus melioracijai iš nuošalios sodybos teko išsikelti. Pažįstamas ūkvedis pasiūlė pirkti namą Joniškio rajone Vaidminių kaime. Taip atsikraustė į lygumų kraštą, prigijo, tik žemaitiškos šnektos nepamiršo.
Ir sunku, ir lengva
Paklausti, ar nesunku buvę tokį būrį vaikų auginti, Šiaučiūnai atsako: ir taip, ir ne.
„Atrodė, nesunku. Būdavo, darže kopūsto galvą nupjauni, bulvių išsikasi, išverdi didelį puodą ir burbuliuoja visi per dieną. Naminės duonos kepalą susėdę prie stalo išsyk suvalgydavome. Kai reikėjo aprengti, pamenu, nupirkau kiek panešiau pigesnės medžiagos, “bajeriu“ vadintos. Jos viena pusė pūkuota, kita — lygi. Siuvėja visą būrį vienodai apsiuvo ir buvo gerai“, — pasakoja tuzino vaikų mama.
Pranciškus, prisimindamas sunkumus, vardija kainas. Pokariu litras cukraus (ne kilogramas — aut. past.) kainavo 10 rublių, litras manų kruopų — 8 rubliai. Metus kolūkyje dirbęs gaudavo 100 kilogramų dirsių.
Nusipirko karvę, ta krito. Vėl nuostolis didžiausias.
Vaikus augino griežtai
Vincenta sako vaikus griežtai žiūrėjusi, nelepinusi. Kitaip negalima su bernų pulku. Išmokė pagarbos vyresniam žmogui. Dabar sūnūs ir dukros nuolat lanko, skambina, teiraujasi, kaip tėvai gyvena, marčios labai geros, padeda daržus prižiūrėti.
„Jei nė vienas per savaitę neatvažiuotų, tikriausiai kaip įdomybę reiktų į laikraštį įdėti“, — juokiasi mama.
Nei sūnūs, nei dukros tokio gausaus būrio vaikų nesusilaukė. Tik vyresnysis Benas turi 9. Sūnūs Juozas ir Alvydas tapo kariškiais. Vėliau antrasis įgijo inžinieriaus specialybę. Zenono, deja, nebėra. 21-erių būsimą elektriką atliekant praktiką nutrenkė elektra.
Alfonsas gyvena kartu su tėvais. Dar yra Stasys, Justas, Albertas, Pranas, Rimas, Genutė ir Zita. Išsibarstę tose pačiose apylinkėse, Joniškio rajone, tik vienas — Šiauliuose.
Vienas du vaikai — per mažai
Vincentos Šiaučiūnienės nuomone, mažiausiai reikia bent keturių vaikų, nes kitaip augs išlepinti, išpopinti.
„Kol jauni, žmonės nesupranta. O dabar štai paima ir išvažiuoja anūkai į užsienį. Vienas išvyko, antras, ir neliko tėvams. Bent kokie keturi būtų, pasidalintų, kai reikia — šoktų padėti“, — įsitikinusi moteris.
Nors sveikata šlubuoja, 82-ejų metų mama be darbo ir dabar nesėdi. Tebelaiko karvutę, įsigijo ožką. Tiesa, jas melžia sūnus Alfonsas.
Pavasarį abu su vyru džiaugiasi bundančia gamta, sprogstančiais beržais. Ypač laukia sodų žydėjimo meto. „Obelys tada atrodo lyg apsnigusios“, — poetiškai prabyla Pranciškus.
Autorės nuotr.
NUOMONĖ: Tuziną vaikų užauginusi Vincenta Šiaučiūnienė mano, kad šeimoje mažiausiai reikia keturių vaikų.
PYRAGAS: 82-ejų Vincenta Šiaučiūnienė dažnai iškepa naminio pyrago.