Devynios lopšinės po Plonėnų medžiais

Devynios lopšinės po Plonėnų medžiais

Genovaitė Krištopaitienė iš Plonėnų (Pakruojo raj.) Prezidentūroje apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Jos nuopelnas tėvynei – pulkas dorų ir darbščių vaikų.

Iš apdovanotųjų garbiausių šalies motinų Genovaitė išsiskyrė juoda skarele. Nes jau ne devynetas, o aštuoni bešaukia „mamut“ – vieną dukrą neseniai pasiglemžė mirtis.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Gyvenime – džiugesys ir ašaros

Genovaitės kambaryje Plonėnuose garbingoje vietoje stovi aplankas su medaliu ir apdovanojimą liudijančiu dokumentu. Kitapus kambario – prieš Velykas Amžinybėn palydėtos dukros Ramutės ir prieš keletą metų žuvusio anūko Donaldo portretai, žvakė.

„Dar neatverkiau Ramutės“, – virpa Genovaitės balsas.

Virpėjo jis ir Prezidentūroje, kuomet sutramdžiusi ašaras, ėjo pasiimti medalio.

Iškilmingas pranešimas, jog apdovanojama devynių vaikų mama, smeigė į širdį – artimieji vos prieš kelias dienas minėjo Ramutės ketvirtines.

G. Krištopaitienės žvilgsnis šviesėja, prie pokalbio prisidėjus kaimynystėje gyvenančiai marčiai Audronei ir iš netolimo Mikoliškio kaimo atvažiavusiai jauniausiai dukrai Rasai.

Kalba pasisuka apie mamos ir močiutės džiaugsmus – progomis ir be jų į tėviškę suvažiuojančius vaikus, pulką anūkų.

2010-aisiais G. Krištopaitienei ruošiantis aštuoniasdešimtajam jubiliejui, vaikai sumanė neįprastą dovaną mamai.

Rasa iš šeimos albumo paėmė vienintelę tėvų vestuvių fotografiją, surado gražią mergautinę mamos nuotrauką, namiškiai „pykštelėjo“ fotoaparatu ir tomis dienomis. Pririnko savo šeimų nuotraukų. Ir iš viso to buvo sukurta didelė įrėminta kompozicija, kurioje – visa gausi Krištopaičių šeimyna, besisukanti apie centrą – Mamą.

Pažintis – nuo kūdikystės

Genovaitė šypsosi, kad dar jaunystėje kažkokioje astrologijos knygoje rado pranašystę – jai, gimusiai po Dvynių ženklu, lemta turėti daug vaikų.

„Rašė, kad šeima bus labai didelė, turėsiu devynis, o gal ir dešimt vaikų. Išsipildė viskas, kas buvo pranašauta“, – sakė moteris.

Su būsimuoju vyru Jonu, Genutė pirmą kartą susitiko vos penkių mėnesių būdama.Mat abiejų mamos buvo geros draugės, lankydavo viena kitą. Į svečius atsivestas vos pusantrų metų Jonukas, pamatęs šviesiaplaukę mažylę, ašarodamas ėmė prašyti parnešti namo sesutę.

Vėliau Genutė ir Jonukas lankė tą pačią Staškaviečių mokyklą.

„Aš, Jonas ir dar pora berniukų įpratom į mokyklą ateiti visi kartu, labai susidraugavom. Susitikdavom kryžkelėje, pakeliui. Ir sugalvojom palikinėti vienas kitam ženklus – kad kažkuris čia jau praėjo ir jo laukti nebereikia“, – prisiminė Genovaitė.

Vaikiška draugystė nutrūko, kai keturis skyrius baigusi mergaitė išėjo dirbti.

Principinga mergina ir mama

Vėl vienas į kitą atidžiau jiedu pažvelgė jau suaugę, Jonui grįžus iš tarnybos kariuomenėje. Tuomet užsimezgė rimti jausmai. Abu susitikdavo šokiuose, kaimo susiėjimuose.

Genovaitė apie tą laiką pasakoja santūriai – iki vedybų abu draugavo penkerius metus. O šio romano detalių ji neatskleidžia nė vaikams.

„Jau jūs su ta ženatve – kaip buvo, taip pražuvo“, – trumpai atkirto marčiai ir dukrai, kurioms parūpo, kaip tėtis mamai piršosi.

Užtat neslepia, kad buvo išranki pana. Kartą, kai Jonas dviračiu atmynė išgėręs ir purvinas, Genovaitė supykusi išėjo pas kaimynę. Jonas išgirdo ultimatumą: jei dar kartą toks pasirodys – daugiau Genutė nenorės jo matyti.

Savų principų G. Krištopaitienė laikėsi ir vėliau. Nors visada tvarkingai atrodė ir mėgo pasipuošti, niekada nenaudojo kosmetikos – vertino tik prigimties duotą grožį. Netgi ruošiantis į Prezidentūrą, nesileido dukrų su lūpų ir kitokiais dažais, norėjusių pagražinti mamą prieš iškilmingą ceremoniją.

Teko našlaitės dalia

G. Krištopaitienė iki šiol, nors netrukus minės 83-ąjį gimtadienį, skaito be akinių. O skaityti ji mėgsta nuo vaikystės, netgi pokariu, dirbdama tarybiniame ūkyje, surasdavo pinigų nusipirkti knygų, nuo 1944-ųjų prenumeruoja spaudą.

„O kokios stiprios tebėra mamos rankos! Išvis neatsimenu, kad ji būtų kada rimčiau susirgusi“, – sako jaunėlė Rasa.

Kad ligos ją visą gyvenimą aplenkia, pripažįsta ir Genovaitė. Aplink sirgo vaikai ir suaugę, o ji bėgiodavo sveikutėlė.

Mergytei tebuvo keli mėnesiai, kai susirgusi mirė mama. Genovaitę ir jos vyresnę sesutę savo šeimoje priglaudė teta, su kuria bei jos vaikais našlaitės augo kaip savos. Šalia kambarėlyje gyveno ir tėtis, likusį savo gyvenimą praleidęs vienas.

Jau septynerių Genutė eidavo į Plonėnų dvarą, kur tėtis dirbo šėriku. Padėdavo jam vedžioti karves.

Nuo dvylikos metų mergaitė per talkas lipdavo ant kuliamosios ir leisdavo į ją javus. Keturiolikos pradėjo dirbti melžėja tuometiniame Nairių tarybiniame ūkyje (Pasvalio rajonas).

Medaliai jaunutei darbštuolei

„Keldavausi į darbą pusę ketvirtos ryto, rankomis pamelždavau 16–17 karvių. Ir taip dešimt metų, kol ūkyje atsirado melžimo aparatai“, – prisiminė G. Krištopaitienė.

Jaunoji melžėja netruko išsiskirti darbštumu. Vos septyniolikos Genovaitė jau apdovanota Darbo našumo medaliu. O dvidešimtmetei skirta Socialistinio darbo didvyrio žvaigždė. Anais laikais tai buvo apdovanojimai išskirtinai darbštiems žmonėms.

Darbas, savas ūkis namuose nesutrukdė merginai rūpintis savimi. Genovaitė iš tų laikų žurnalų išmoko įvairių rankdarbių, pati ir siūdavo.

Vėliau, jau ištekėjusi, rankdarbiais puošė šeimą ir butą. Nes teko suktis, kasmet ar kas keletą gausėjant šeimai.

Pirmagimis Valentas sukrykštė, nepraėjus nė metams po vedybų. Po metų Genovaitė jau sūpavo Ireną, po to dar penkias dukras ir du sūnus. Pagrandukės Rasos susilaukė, būdama 47-erių.

„Įsivaizduokit, viename kambaryje pilna pririkiuota lovų, užtiestų baltutėmis siuvinėtomis paklodėmis, švarutėliais užtiesalais. Visi vaikai žino, kad lovos turi būti paklotos, švarios, kad nevalia ant jų lipti“, – pirmąjį įspūdį apsilankius Krištopaičių bute iki šiol mena Genovaitės marti Audronė.

Už gražią gausią šeimą G. Krištopaitienė 1966 – 1978 metais buvo apdovanota Motinystės I ir II laipsnio medaliais bei Motinystės šlovės I, II, III laipsnio ordinais.

Darbštumą įskiepijo ir vaikams

Ilgus metus gausi šeima gyveno vieninteliame kambarėlyje. Prie stalo valgio pasiimti prieidavo paeiliui. Vėliau valdžia daugiavaikei šeimai skyrė didesnį butą tuose pačiuose Plonėnuose.

Visa šeima dirbdavo namų ūkyje – Krištopaičiai nuolat laikė porą karvių, kasmet skersdavo po dvi kiaules, užsiaugindavo savų daržovių. Kai sulaukęs 58-erių mirė Jonas, vyriškais darbais užsiėmė jau užaugę sūnūs.

Marti Audronė ir dukra Rasa iki šiol mena didžiausius šeimos darbus, nuveikiamus visų kartu – kaip būdavo sunku, bet ir linksma per šienapjūtę, daržuose ar laukuose.

Pasikeitę laikai neaplenkė ir Genovaitės šeimos: dukra Gena su žentu uždarbiauja užsienyje, ten įsikūrę ir šeši anūkai.

Su jais G. Krištopaitienė susitinka retai. Užtat du sūnūs – čia pat Plonėnuose, šalia mamos, trejetas jauniausių dukterų nutekėjusios į netolimą Mikoliškio kaimą.

„Visi Genovaitės Krištopaitienės vaikai pareigingi, dori, sąžiningi. Visa tai perėmę iš savo tėvų perduoda savo vaikams. Ši gausi šeima yra pavyzdys kitoms šeimoms“, – rašoma Prezidentei adresuotame teikime apdovanoti Motiną iš nuošalaus kaimo.

Džojos Gundos BARYSAITĖS nuotr.

UŽUOJAUTA: Dukros gedinčiai Genovaitei  Krištopaitienei Prezidentė pareiškė užuojautą.

Autorės nuotr.

KARTU: (Iš dešinės) Pagrandukė Rasa ir marti Audronė mamai prisipažino, kaip būdavo sunku, tačiau ir linksma visai didelei šeimynai kartu dirbti.

SVEIKATA: Ilgaamžė juokiasi, kad iki šiol nereikia akinių skaityti, o ligos ją visą gyvenimą aplenkia.

CENTRAS: Jubiliejaus proga Genovaitei vaikai padovanojo nuotraukų kompoziciją, kurioje visi dideli ir maži sukasi apie centrą – mamą.

MEDALIS: Genovaitės Krištopaitienės kambarį puošia medalis garbingoje vietoje.

Nuotraukos iš Genovaitės KRIŠTOPAITIENĖS albumo

VISI: Šioje šventiškoje nuotraukoje – dar visi devyni Genovaitės vaikai.

GLOBĖJA: Šeimos albumuose garbingą vietą užima tetos Rozalijos Roškalnienės (nuotraukoje – centre) fotografijos. Teta užaugino našlaites Genovaitę bei jos seserį kartu su savais vaikais.

PIRMAGIMIS: Genovaitė – jauna mama su pirmagimiu Valentu ant rankų.

Džojos Gundos BARYSAITĖS nuotr.

ATMINČIAI: Į garbingo apdovanojimo ceremoniją Genovaitę Krištopaitienę lydėję vaikai ir anūkai – nuotraukoje atminčiai su Prezidente Dalia Grybauskaite.