Deividas Bouvis: „Net ir amžinybė gali baigtis“

Deividas Bouvis: „Net ir amžinybė gali baigtis“

Deividas Bouvis: „Net ir amžinybė gali baigtis“

Pusę amžiaus jis keitė žanrus ir stilių, tad buvo vadinamas „roko chameleonu“. Kintant muzikos ir gyvenimo aktualijoms, jam vis dėlto pavyko išsaugoti svarbiausia – unikalumą. Deividas Bouvis mirė sausio 10 dieną. Sausio 8-ąją jam sukako 69 metai.

Deividas Robertas Džounsas (David Robert Jones) gimė 1947 m. Londone, Brikstono rajone. Jo mama Margaret Meri „Peggy“ Barns (Margaret Mary „Peggy“ Burns), kilusi iš Kento, buvo padavėja ir kino teatro bilietų kontrolierė. Tėvas Heivudas Stentonas Džonas Džounsas (Haywood Stenton „John“ Jones) iš Jorkšyro dirbo labdaros organizacijoje. Tėvai susituokė 1947 metais, netrukus po to, kai gimė Deividas.

Būdamas vaikas, D. Bouvis išmoko groti saksofonu ir gitara, vėliau – fortepijonu ir mušamaisiais instrumentais. Nors instrumentus valdė dešine ranka, iš tiesų buvo kairiarankis.

Kai berniukui buvo šešeri metai, šeima persikėlė į netoli esantį Bromlio priemiestį. Čia jis pradėjo lankyti mokyklą „Burnt Ash Junior School“. Nuo 9 metų papildomai mokėsi muzikos ir choreografijos. Mokytojai stebėjosi jo gebėjimu improvizuoti ir kūno plastika. Vėliau Deividas įstojo į mokyklą „Bromley Technic“, čia studijavo dailę, dizainą ir muziką, taip pat lankė ir privačias vietinio muzikanto pamokas.

15 metų Deividas per muštynes patyrė traumą: draugas jam trenkė į kairiąją akį, mūvėdamas žiedą, ir tai baigėsi akies operacija bei keturių mėnesių gydymu. Laimei, regėjimą gydytojai išsaugojo, tačiau vyzdys liko išsiplėtęs. Dėl to D. Bouvio akys atrodė skirtingų spalvų.

Trauma nesutrukdė paaugliui sukurti pirmąją savo grupę „Konrads“ ir groti rokenrolą. Netrukus vaikinas metė technikos mokyklą, po to paliko ir „Konrads“, trumpam įsiliejo į grupę „King Bees“, perėjo į „Manish Boys“, dar vėliau prisijungė prie „Lower Third“, po to išėjo į „The Buzz“ ir t. t. Galiausiai, sulaukęs beveik 20 metų, Deividas pasivadino 19 amžiaus amerikiečių kolonisto Džimio Bouvio (Jimi Bowie) pavarde ir debiutavo albumu „David Bowie“. Deja, debiutas nebuvo sėkmingas. Šlovę muzikantui atnešė tik 1969 m. pasirodžiusi daina „Space Oddity“ ir 1972 m. išleistas albumas „The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders From Mars“.

Ziggy Stardust (angl. stardust – žvaigždžių dulkės) – Deivido sceninis personažas, vėliau peraugęs į Liesąjį Baltąjį Kunigaikštį (The Thin White Duke), atnešė jam ne tik šlovę, bet ir didelių problemų, įskaitant asmenybės susidvejinimą.

„Mano asmenybė buvo paveikta. Tai pasidarė pavojinga. Aš iš tiesų turėjau abejonių dėl savo sveiko proto“, – viename interviu sakė muzikantas.

Pirmą kartą D. Bouvis vedė 23 metų – iš Kipro kilusią amerikietę manekenę Endži Barnet. Po metų jiems gimė sūnus Dunkanas Džounsas, dabar – kino režisierius, žinomas dėl apdovanojimus pelniusių filmų „Mėnulis“ ir „Išeities kodas“. Jis baigė filosofijos bakalauro studijas Vusterio koledže, siekė daktaro laipsnio Vanderbilto universitete Tenesyje, bet studijas metė, įstojo į Londono kino mokyklą ir baigė režisūrą. Su Endži Deividas buvo susituokęs 10 metų (1970-1980).

1972 m. D. Bouvis žurnalui „Melody Maker“ pareiškė esąs biseksualus. Tiesa, 1980 m., kalbinamas leidinio „Rolling Stone“, anuos savo žodžius pavadino „didžiausia gyvenimo klaida“ ir paaiškino, jog homoseksualų ir biseksualų kultūra buvo „laikmečio produktas“, o ne jo tikrieji jausmai. „Aš nesijaučiau savo rogėse“, – teigė muzikantas.

1974 m. D. Bouvis persikėlė į JAV. Tais pačiais metais jis pradėjo albumo „Diamond Dogs“ pristatymo turą ir kartu įniko į narkotikus. Muzikantą nuolat kamavo emociniai bei psichiniai sutrikimai, pasireikšdavo paranojos priepuoliai.

8-ojo dešimtmečio pradžioje D. Bouvis šokiravo visuomenę ne tik androgininio stiliaus kostiumais ir drastiškai teatrališku elgesiu scenoje, bet ir savo pasisakymais. Hitlerį jis pavadino „pirmąja roko žvaigžde“ ir dėl to vėliau turėjo pasiaiškinti visuomenei. D. Bouvis teigė buvęs pernelyg paniręs į narkotikus, okultizmą ir Nyčę bei norėjęs teatrališkai šokiruoti anglų publiką. „Aš nesu fašistas“, – teisinosi muzikantas 1977 m.

1992 m. dainininkas vedė antrą kartą – amerikiečių manekenę, šįkart kilusią iš Somalio, Iman Mohamed Abdulmajid. Prabangios jų tuoktuvės vyko Florencijoje. Deividas sukūrė muziką ceremonijai. 2000 m. jiems gimė dukra Aleksandrija Zachra Džouns – dabar jai 15 metų.

2003 m. atlikėjas išleido albumą „Reality“ ir nutilo šešeriems metams. 2009 m. roko veteranas viešai pranešė sugrįžtąs į įrašų studiją. 2013 m., po dešimtmečio kūrybinės pertraukos, per 66-ąjį jo gimtadienį, pasirodė albumas „The Next Day“.

Pastaruosius pusantrų metų D. Bouvis kovėsi su vėžiu.

2015 m. D. Bouvis parašė Brodvėjaus miuziklą „Lazarus“ ("Lozorius"). Šių metų pirmosiomis dienomis pristatytas jo vaizdo klipas.

2016 m. sausio 8 d., per 69-ajį D. Bouvio gimtadienį, pasirodė naujas jo albumas – „Blackstar“. Sausio 10 dieną muzikantas mirė.

Iš viso D. Bouvis išleido 26 studijinius, 9 koncertinius ir 46 rinktinius albumus.


Citatos

Mane stebina, kad žmonės rimtai priimta viską, ką aš sakau. Netgi aš į savo žodžius nežiūriu rimtai.

Netikėk niekuo, išskyrus savo patirtį.

Mums su Iman pasisekė, kad susitikome būtent tuo metu, kai buvome vienas kitam reikalingi. Ji ne tik stulbinamai graži moteris, ji – puikus žmogus ir nuostabi motina.

Aš esu greitai tirpstanti žvaigždė. Tereikia įpilti šiek tiek vandens ir pamaišyti.

Vargu ar kas mane prisimins po tūkstančio metų.

Aš niekada nenorėjau tapti visišku amerikiečiu, bet aš myliu Niujorką.

Aš gailiuosi, kad pradėjau rūpintis sūnumi, kai jam buvo šešeri metai. Iki tol jo tėvai buvo auklė. Tuomet man nebuvo gerai... Bet tiltai atstatyti, ir aš dėkingas likimui, kad mūsų santykiai artimi.

Man dažnai siūlo vaidmenis prastuose filmuose. Dažniausiai tai būna kokie nors transvestitai arba marsiečiai.

Kažkada aš atrodžiau labai rimtas, bet tik todėl, kad buvau drovus. Būtent todėl visą laiką mane traukė narkotikai. Kai esi veikiamas kokaino, plepi ir šypsaisi už tris.

Jaunystėje aš buvau siaubingas.

Tu negali nei laimėti, nei pralaimėti, kol nedalyvauji lenktynėse.

Sunku gyventi harmonijoje su chaosu.

Aš rašau apie kančias – savo ir kitų. Visa kita mane mažai domina.

Mažai kas gali pasakyti: aš myliu žmoniją. Ir aš ne iš tų.

Netikiu demonais. Netikiu grėsmingomis piktosiomis dvasiomis. Netikiu, kad ne žmoguje egzistuoja kažkas, kas gali skleisti blogį.

Žmogus niekada nebūna tas, kas atrodo.

Aš visada stengiausi amžinybei priminti, kad net ir ji gali baigtis.

Pasiimkite iš kiekvienos akimirkos tai, kas geriausia. Mes netobulėjame. Mes niekur neiname.

Bėgant metams tu supranti, kad beveik visos banalybės ir klišės yra teisingos. Laikas iš tiesų bėga greičiau su kiekvienais metais. Gyvenimas išties labai trumpas – kaip yra perspėjama nuo pat pradžių. Ir, regis, iš tiesų yra Dievas. Nes jeigu visi kiti teiginiai teisingi, kodėl turėčiau tuo netikėti?

Jūs manote, kad būti roko dievaičiu, vedusiu supermodelį, yra geriausia, kas gali nutikti gyvenime? Iš esmės taip ir yra.

Aš dar nežinau, ką veiksiu kitais metais, bet kad ir kas tai būtų, man nebus nuobodu.

Aš ne pranašas ir ne urvinis. Aš eilinis mirtingasis.

Jeigu nebūčiau tapęs muzikantu, man būtų nesvarbu, kuo aš užsiimu.

Aš daug ko negaliu daryti be muzikos. Negaliu susiruošti be muzikos. Negaliu tvarkytis be muzikos. Negaliu naktį vairuoti automobilio be muzikos. Jeigu šoku į baseiną, tai būtinai tik su muzika.

Aš laikau save visiškai laimingu žmogumi. Kitaip nei daugelis, aš pasinaudojau viskuo, kas man buvo leista.

Aras MASIULIS ("Vakarų ekspresas")

EPA-ELTA nuotr.

ŽVAIGŽDĖ: Roko žvaigždė Deividas Bouvis aštuntajame dešimtmetyje savo dvilyčiu stiliumi, ryškiais kostiumais ir „Ziggy Stardust“ personažu tapo roko muzikos ikona.

ATSISVEIKINIMAS: Gerbėjai Londone gedėjo britų atlikėjo Deivido Bouvio.

IŠĖJIMAS: Legendinio muzikanto Deivido Bouvio palaikai buvo slapta kremuoti Niujorke netrukus po jo mirties. Rituale nedalyvavo nei šeimos nariai, nei artimi draugai. „Nebuvo jokios viešos ar privačios ceremonijos. Nieko nebuvo“, – sakė žurnalistams šaltinis Niujorke. Taip buvo pasielgta vykdant atlikėjo pageidavimą – jis norėjo „išeiti be triukšmo“.