Naujausios
Budri šeimos laimė
Populiari serialo „Moterys meluoja geriau“ ir Šiaulių dramos teatro aktorė Jūratė Būdriūnaitė-Kamrazer jau du mėnesius kuria jai naują, svarbiausią vaidmenį — mamos. Žavi 38-erių tamsiaplaukė su 53-ejų vyru muzikantu, kompozitoriumi Vadimu ant rankų meiliai sūpuoja dukrelę Sofiją ir grįžti į teatrą ir televiziją neskuba.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Sutapimų virtinė baigėsi euforija
„Labai norėjome, kad dukrelė gimtų 2011 11 11, būtų labai graži data, bet truputį nespėjome. Gimdymas iš tiesų prasidėjo lapkričio 11-osios vakarą, bet Sofija gimė jau po vidurnakčio. Gydytojai jos gimtadienį numatė anksčiau“, — pasakoja Vadimas. Jūratė šypsosi prisiminusi, kaip lapkričio 3-ajai iškepė medaus tortą, susitvarkė kambarius, ruošdamasi mažylės gimimo dienai. „Tortą iškepė didžiulį, spėkite, kas valgė? Iki Sofijos gimimo beveik visą įveikiau“, — juokaisi Vadimas. „O aš iki to laiko jau kitą iškepiau, biskvitinį“, — šypsodamasi paskoja jo žmona.
Į Šiaulių Motinos ir vaiko kliniką Jūratė vis dėlto išvažiavo, kaip ir ruošėsi, šventiškai: skambant miuziklo „Taboras žengiant į dangų“, kurį tada žiūrėjo per televiziją, melodijoms. Ir klinikoje įdomių sutapimų netrūko. Gimdymą priėmė buvusi Vadimo mokinė Daina Ligeikienė (muzikantas kurį laiką dirbo J. Janonio gimnazijoje fizikos mokytoju — aut. past.).
Jūratė dabartinę savijautą vadina euforija: „Jaučiuosi lyg kosmose, nuolat apsvaigusi iš laimės, džiaugsmo, gyvenimas nušvito kitomis spalvomis tiesiogine tų žodžių prasme. Kai tik parsivežėme Sofiją namo, pažvelgiau pro mūsų nevalytą langą į plikus belapius niūrius medžius, tolumoje matomus nutrupėjusius pilkus kaminus ir man toks gražus tas vaizdas pasirodė“.
Apie nėštumą prisipažino nedrąsiai
Paprašyta prisiminti, ar teko scenoje vaidinti mamą, Jūratė skėsčioja rankomis. Tikrai neteko, nebent besilaukiančią Veroniką to paties pavadinimo R. Steponavičiūtės režisuotame spektaklyje pagal J. Tumo-Vaižganto „Paskenduolę“.
Aktorę maloniai nustebino vienas sveikinimas, išgirstas jau susilaukus dukrelės: „Skambinusi moteris pasidžiaugė: “Va, dabar iš tiesų galėsi vaidinti meilę„. Šiuo metu puikiai suprantu, ką ji turėjo omenyje. Meilė vyrui yra viena, meilė vaikui — visai kas kita. Ji — besąlygiška, visą aprėpianti. Tikiu, kad ateityje scenoje nebereikės “draskytis„, stengiantis vaidinti jausmus, tai vyks natūraliai“. Jūratė nebijo būti užmiršta žiūrovų, nors mažiausiai metus į sceną grįžti nežada.
Ji dar nepamiršo baimės, apėmusios sužinojus apie nėštumą. Pirmuosius tris mėnesius net šiek tiek gėdijosi prasitarti apie savo padėtį teatro vadovui, kai pats darbų įkarštis, vyksta daugybė spektaklių, kuriuose ji vaidina. Pirmiausia apie malonų aktorės laukimą sužinojo ne jis, o spektaklio „Šešėliai“ režisierė Nataša Ogaj-Ramer. Jūratė nebesiryžo dalyvauti skirstant vaidmenis šiam spektakliui. Režisierė iš karto paragino atvirai prisipažinti teatro vadovui.
Jūratės žodžiais, drebančiais keliais pasikvietė kartu su keliais aktoriais vyrais rūkiusį Antaną Venckų į šalį ir pakuždėjo savo paslaptį. Šis buvo labai supratingas. „Teatras, nors ir be manęs, toliau stovi, spektakliai vyksta“, — šypsosi laiminga mama.
Vaidmenys scenoje nublanko prieš motinystę
Ar dar nepasiilgo teatro, juk nuo pernai gegužės nebevaidina? Jūratė neabejoja: „Mano gyvenimas apsivertė. Aktoriui teatras reikalingas tarsi mamos pienas ir oras naujagimiui, o dabar sėdžiu namuose, žiūriu į Sofiją ir žinau, kad ji — mano premjera, svarbiausias įvykis mano gyvenime“.
„Kai bus antras, trečias kūdikis, gal jausiuosi kitaip, gal nebūsiu tokia egoistiška, neatsisakysiu vaidybos visiškai, — svarsto aktorė, — Dabar norėjau laiko sau, netroškau, kad aplinkui mane šokinėtų, nors seriale “Moterys meluoja geriau„ mane labai įkalbinėjo pasilikti ir besilaukiant Sofijos“.
Scenos žmogui, ypač moteriai, labai svarbi išvaizda. Paklausta, ar pastojusi, tapusi mama nebijojo prarasti ankstesnių formų, Jūratė tik šypteli. Prisimena iš vienos jaunos mamos išgirstus žodžius „Mano vyrui mano krūtys gražios, o į parodą aš jų nenešiu“ ir mielai dukrelę maitina pati.
Jūratė neįsivaizduoja ir net nesvarsto, kas būtų buvę, jei vaikelio būtų susilaukusi anksčiau: „Pernelyg džiaugiuosi tuo, kaip yra dabar“.
Tėvystė visada natūrali
Vadimas neslepia, kad gimus Sofijai, susilaukė nemažai bičiulių skambučių su klausimu „Kaip tu ryžaisi?“. 25-erių dukterį Ievą iš pirmosios santuokos turintis vyras vėlyvoje tėvystėje neįžvelgia nieko nuostabaus: „Mums su Jūrate Sofija — natūrali mūsų laiko išbandytų santykių tąsa. Nieko gyvenime nedarėme skubėdami (pora susipažino 1999-ųjų pabaigoje). Kartu apsigyvenome, dirbome (2005-aisiais menininkai įkūrė vaikų klubą-studiją “Nieko tokio„ , prieš porą metų susituokėme ne “iš reikalo„.
Lygindamas tėvystės džiaugsmus anksčiau ir dabar, muzikantas sako dabar esąs ramesnis, mažiau skuba, įgijęs vertingos gyvenimiškos patirties.
„Sofijos laukimas buvo kitoks nei laukiant Ievos. Turbūt todėl, kad galėjome su Jūrate daug laiko praleisti kartu, mėgautis tuo laukimu, ramybe“, — svarsto Vadimas.
Vyresnėlė džiaugsmingai priėmė sesutę, nes pati anksčiau ragino tėtį suskubti, kaip tarpusavyje juokauja, tapti „nauju“ tėveliu, kol dar netapo seneliu.
Vadimo dienotvarkė, atsiradus mažai dukrelei, iš esmės nepasikeitė: „Tik atsirado svarbiausias kiekvienos dienos akcentas — Sofija. Nuo jos viskas prasideda ir aplink ją viskas sukasi. Mes laimingi, tačiau tai nereiškia, kad susėdę su Jūrate plojame katučių. Mūsų laimė labai pamatuota, budri, puikiai įsivaizduojame, kokie sunkumai mūsų laukia. Jiems esame taip pat pasiruošę, kaip ir naujiems atradimams, džiaugsmams“.
SOFIJA: Vardą dukrelei sutuoktiniai išrinko neatsitiktinai. Jos vardadienis — gegužės 15-ą, kai Jūratė ir Vadimas švenčia savo bažnytinės santuokos metines.
TĖVELIAI: „Tai, kad Sofija mano gyvenime dabar yra “numeris pirmas„, nereiškia, kad Jūratė tapo paskutine“, — šypsosi žmoną Jūratę meiliai glausdamas Vadimas Kamrazeris.
Jono TAMULIO nuotr.